Kovo 4 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto galerijoje atidaryta paroda „Kintantys peizažai“, tai trečioji paroda iš 12-os ciklo parodų, kurios 2022 metais yra skiriamos Kauno meno mokyklos 100-čiui.

Prieš šimtą metų.....

1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę buvo susirūpinta savos meno mokyklos steigimu. Dailininkui Justinui Vienožinskiui buvo pavesta rasti Kaune tinkamą žemės sklypą naujai mokyklai. Mokyklą įkurti buvo nuspręsta Ąžuolų kalne.

1922 metais pagal architekto Vladimiro Dubeneckio parengtą projektą buvo pradėta statyti mokykla, kurioje ir šiandien mokoma meno subtilybių.

Rodos tinkamesnės vietos už būsimąjį Pelėdų kalną taip ir nepavyko rasti. Kauno meno mokykloje dirbo Lietuvos dailės korifėjai: Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras, Adomas Galdikas, Paulius Galaunė, Petras Kalpokas, Jonas Šileika, Vladas Didžiokas  ir kiti.

Kalno istorija mena jau  XIX amžiaus pradžią. Žiūrint archyvines nuotraukas, tuo metu, kai buvo statoma Kauno meno mokykla, ant kalno neaugo medžiai, tai buvo erdvi, žole apaugusi vieta.

Istorijos šaltiniai atskleidžia, kad 1920 m. Steigiamojo Seimo vadovai čia pasodino ąžuoliukus, iki šių dienų išliko tik vienas.

Peizažas kito... Aplink Ąžuolų kalną smėlėtos gatvelės buvo asfaltuotos. Pasikeitė ir namų fasadai. Kalnas apaugo vešliu, didingų medžių parku, kokį šiandien ir matome.

Iš istorinių šaltinių žinome, kad nuo Ąžuolų kalno Kauno panoraminius peizažus tapė Lietuvos dailininkas Vladas Eidukevičius (1891-1941). O kiek peizažų, etiudų yra nutapę studentai, besimokantys Kauno meno mokykloje!

Kauno meno mokyklos įkūrėjas, tapytojas Justinas Vienožinskis straipsniuose apie meną yra griežtai pasisakęs prieš meno gamybą: „Tapymas iš natūros nereiškia, kad reikia „gaminti“ paveikslus, kurie, skirti „patenkinti vienos mūsų visuomenės dalies butų puošnumo reikalus“.

Savojo laiko problematiką atspindinčiame tekste „Tautiškumas dailėje“ (1913) Vienožinskis pabrėžia skirtingų pradų derinimo svarbą – „formų (ir spalvų), atjautimo (įspūdžio) ir idėjos“.

Lietuviškosios dvasios paieška, lietuviškojo stiliaus mene paieška, inspiruota aplinkos (Kauno meno mokykla Ąžuolų kalne), subūrė menininkus į „ Ars“ grupę.

Dailininkai paviešino pareiškimą, tapusį pirmuoju lietuvių dailės manifestu. „Ars“ narių kūrybą vienijo naujai interpretuojamas lietuvių liaudies menas ir Vakarų Europos tradicijos ( „ Ars“ dailininkai: Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, Juozas Mikėnas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Valius, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius, Mstislavas Dobužinskis ir Adomas Galdikas).

Per šimtą metų pakito aplinka, pasikeitė supantys peizažai... Nunyko seni nameliai, iškilo nauji, keitėsi gatvių pavadinimai, keitėsi ir meno mokyklos lokacija.

Aplinkos kaita ir kontekstai turi įtakos ir meno vystymuisi. Tapyba ypač reaguoja į vietos ar situacijos pasikeitimus. Per šimtą metų įvykusiai kaitai ( naujų technologijų atsiradimas, atvirumas pasauliui, globalizacija ir t.t.) atliepia ir tapybos medija. Išlaikydama Kauno meno tradicijas ji sparčiu žingsniu žengia su šiuolaikiniu gyvenimu, atspindėdama visas jo realijas.

Parodoje „ Kintantys peizažai‘‘ kviečiama apmąstyti meno istorijos kaitą nuo Kauno meno mokyklos laikų, turint omenyje peizažą ne tik kaip gamtovaizdį, bet ir meno kontekstą.

Paroda sudaryta iš VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros fondo  kūrinių  ir šiuo metu studijuojančių studentų tapybos darbų. Ekspozicijoje žiūrovams pristatoma peizažo, kaip tapybos žanro kaita plastikos ir technologiniuose sprendimuose, nuo tradicinės ekspresionistinės tapybos iki video ir tapybinės instaliacijos.

Peizažas –aplinka ir kontekstas šimtmečio bėgyje keitė ir keičia tapybos suvokimą ir išraišką, kuri atsispirdama ir tęsdama Kauno meno tradicijas įsipina į pasaulio Didįjį Peizažą.

Parodos vieta - Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerija (Muitinės g. 2).

Paroda veiks iki kovo 28 d.

Parodą apžiūrėti kviečiame darbo dienomis iš anksto suderinus atvykimą el. paštu kaunofakultetas@vda.lt arba tel. nr.: +37061837109.