Balandžio 27 d. fakulteto galerijoje atidaryta doc. Gintaro Česonio paroda „Laiptai į dangų“, dedikuota tapytojui Arūnui Vaitkūnui.
Neatsitiktinai į atidarymą susirinkę lankytojai vaišinti sakartveliškomis vaišėmis – riešutais, vyną simbolizuojančiomis vynguogėmis ir sakartvelišku mineraliniu vandeniu - parodoje eksponuojamose fotografijose užfiksuotos Sakartvelo laiptinės. Būtent šios šalies sostinėje, Tbilisyje 2005 metais užgęso ir tapytojo Arūno Vaitkūno gyvybė.
Parodos autorius savo žodį susirinkusiems taip pat pradėjo nuo padėkos A. Vaitkūnui, kuris buvo pirmasis jo darbo akademijoje vadovas, įvedėjas į fakulteto bendruomenę ir ilgainiui tapo svarbiu žmogumi karjeroje. G. Česonis papasakojo ir apie parodos idėją: 2012 metais jis atsitiktinai nuskrido į Sakartvelą ir, išėjęs į Tbilisio gatves, suprato, ką reiškia svilinantis Kaukazo karštis. Norėdamas išbūti, vis užsukdavo į vietines laiptines, kuriose galėdavo pasijusti vėsiau. Ten fotografas pastebėjo, kad įėjus iš saulės, tamsiose laiptinėse kurį laiką nepavykdavo nieko matyti, tačiau, akims pripratus, pradėdavo ryškėti laiptinių detalės. Vėliau fotografas prisiminė ten žuvusį savo kolegą, taip pat įvairiais reikalais vis grįždavo į Tbilisį ir per dešimt metų sukaupė eksponuojamą fotografijų kolekciją.
Paroda pasidžiaugė ir Grafikos katedros prof. Rolandas Rimkūnas, jis padėkojo autoriui už didžiulį jo indėlį Grafikos katedroje, įnešamą stabilumą, aktyvią pagalbą studentams, padedant užmegzti ryšius ir tapti matomesniais.
Menotyrininkės Rasos Žukienės parodos anotacija:
Du lietuvių menininkai - fotografas Gintaras Česonis ir tapytojas Arūnas Vaitkūnas, į tuos pačius senojo Tbilisio motyvus žvelgė ne tuo pačiu laiku ir skirtingomis gyvenimiškomis aplinkybėmis. Gintaras Česonis, pakviestas Gruzijos fotomenininkų, į Tbilisį nuvyko 2012 metais . Šis miestas sužadino prisiminimus apie tapytoją Arūną Vaitkūną, Gintaro Česonio draugą ir kolegą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (2000-2005).
Arūną Vaitkūną mirtis pasiglemžė Tbilisyje; tai įvyko 2005 metais. Daugelis Kauno jaunesniųjų kūrėjų, jų tarpe ir Gintaras Česonis, ir šiandien pripažįsta šios asmenybės pozityvią įtaką jų pasaulėžiūrai ir etinėms nuostatoms. Prisiminimai ir dvasiškai artimo bendražygio praradimo kartėlis Gintaro Česonio žvilgsnį nukreipė į Tbilisio senamiesčio namų laiptines, Arūno Vaitkūno mėgtą tapybos motyvą, ir sukūrė fotografijų ciklą Laiptai į dangų. Manau, svarbu pasakyti, kad pas mus retokai sutiksi menininką, savo kūryboje mąstantį apie kitą menininką ir kūryboje jam išreiškiantį pagarbą.
Dailininkas Arūnas Vaitkūnas XX a. 9 dešmtmetyje yra nutapęs įsimintinų kūrinių su Kauno ir Vilniaus laiptinių motyvais. Pavargusiose miesto namų laiptinėse jis įžvelgė itin tapybišką motyvą, kuris menininką nuteikdavo filosofiškai. Laiptinė – tai vieta, kur praeina įvairiausi žmonės, bet niekas neužsibūna, nes nejauku ir nesaugu. Tapytoją visa tai pastūmėdavo panirti į klampias niuansuotas spalvines gamas.
Gintaras Česonis senuosius Tbilisio senamiesčio laiptus mato pilkšvai monochrominių atspalvių gamoje, ir, sakyčiau, kažkaip viltingai, lyg laiptus į metafizinį Dangų. Laiptinių tuneliai fotografo žvilgsnį veda ir aukštyn, ir žemyn, bet visada link vidun srūvančios šviesos plotų. Tamsumą ir prieblandą įveikia išsklidusi, iš dangaus atsrūvanti sidabriška šviesa. Ji ir yra neišblėsusios atminties simbolis. Šios fotografijos – prasminga dedikacija, kilnus vieno kūrėjo pagarbos kitam kūrėjui veiksmas, jau pats savaime vertas pagarbos.
PARODA VYKS | nuo balandžio 27 iki gegužės 24 d. Darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.
VIETA | Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerija (Muitinės g. 2, Kaunas)
