Vasario pabaigoje ties Muravos sankryža Kaune iškilo naujas miesto simbolis – Tauras. Jo kūrėjas, VDA Kauno fakulteto 3D meno objektų: stiklo, skulptūros, keramikos studijų programos vadovas doc. Tadas Vosylius prie skulptūros plušėjo 9 mėnesius ir pats turėjo pasigaminti jos kūrybai reikalingas stakles. „Aš savęs profesionalu nelaikau, nes tikras profesionalas negali daryti klaidų, o aš kartais klystu. Laikau save artistu, taip atleisdamas save nuo „tikro menininko“ pareigų, tuomet aš galiu daryti klaidas, leidžiu sau nežinoti“, – teigia menininkas.
Tauro įgyvendinimas pradėtas dar 2020-aisiais, kai prasidėjo konkursas dėl menininkų akcentų Kauno žiedinėse sankryžose. Jį įkvėpė ankstesnis kūrinys, įrengtas Kauno pilies žiede – „Bėgantys ratu žirgeliai“. Iš pradžių skulptorius leidosi su fotoaparatu į kelionę po Kauną, tyrinėjo įvairių sankryžų erdves ir sugalvojo keletą idėjų. Autorius priduria, kad tie, kurie jį pažįsta, žino, kad jo galvoje idėjų visada begalės ir prisimina, kad kai apie atranką į „Kauno akcentus“ buvo paskelbta pirmą kartą, jam taip pakilo azartas, jog manėsi pasiūlysiantis po idėją į visas 12-ą vietų. Iš 10-ies skulptoriaus idėjų, 4-ios laimėjo gamybą, vis dėlto, dėl biudžetinių klausimų įgyvendinta buvo tik viena – žvejas valtyje Laisvės alėjoje.
Docentas atviras, kad skulptūros gaminimas užtruko ir kėlė iššūkių: procesas užtruko 9 mėnesius, iš pradžių bandyta lipdyti Taurą iš plastilino, bet taupant laiką, pamatyta, kad kompiuterinės programos pasitarnaus geriau – kompiuteryje vienu metu buvo galima lyginti daugybę skulptūros variantų, o pakeitus kažką plastilininiame modelyje sugrąžinti atgal galimybės nėra. Vis dėlto kompiuterinis procesas sukėlė kitą iššūkį: vaizdas ekrane atspausdinus gali atrodyti visai nebe taip, todėl skulptūra buvo vėl iš naujo taisoma ir spausdinama, o paskutiniai pakeitimai galinėje kojoje padaryti likus porai mėnesių iki pastatymo.
T. Vosyliaus nuomone Muravos sankryža idealiai tinka žėrinčiai, veidrodinei skulptūrai, savitą įspūdį kuriančiai naktį. Jis teigia pastebėjęs, kad sankryža ypač chaotiška, tačiau tuo pačiu ir pagrindinis įvažiavimas į miestą, tad šis problematiškas kontrastas išryškino sąsajos su Kauno simbolika trūkumą. Taip gimė Tauro idėja, kurios dydis buvo padiktuotas aplinkinės erdvės pločio.
Norintiems nusifotografuoti prie skulptūros docentas atsako, kad pats nemėgsta fotografuotis, tad tokia galimybė neatrodė įdomi. Tauro neprieinamumas leidžia negalvoti kaip jį pasiekti ir išryškina aplinkiniame fone, pagyvina kaip akcentą, kuris pasitinka atvažiuojančiuosius. Fonas vizualiniame lauke stumiasi į šoną ir vyksta parlakso efektas, o žiūrėtojas gali koncentruotis į stovintį, žėrintį Taurą. „Kadangi Kaunas – multikultūrinis, tas žėrėjimas, mano nuomone, yra tinkamas. Tokio tipo skulptūros, jei pastatytos kokioje vietoje, kur gali prieiti, jos taip nedirba, kaip tauras šioje vietoje.“ – tegia docentas ir priduria, kad skulptūra puikiai atrodo naktį.
T. Vosylius mano, kad dauguma žmonių nesuprastų, ką reiškia tokio dydžio projekto organizacija ir rizika: „Nežinau nė vieno, kas iš mano kolegų to imtųsi.“ Jis juokiasi, turintis gigantomanijos problemą - skulptoriaus dirbtuvių, įkurtų apšiltintame angare, aukštis 6 metrai, naudotas telferis kelia iki 5 metrų, tad jis apsiėmė darbą, kuris dirbtuvėse net netilpo ir iškėlė sau tikrą iššūkį.
Kūrėjo nuomone, Tauras bus ilgaamžis – nerudyjantis plienas nėra opus metalas, po kiek laiko truputį apsineš, oksiduosis, tad porą kartų per metus gali reikėti nuplovimo su specialia chemija bei poliravimo. Vis dėlto, ši medžiaga mažiausiai reaguoja į aplinką, o esant reikalui taip pat galėtų būti perkeliama į kitą vietą, tad miestiečius turėtų džiuginti ne vieną dešimtmetį.
Nors skulptūra sukėlė ažiotažą visuomenėje, menininkui žinomumas rūpi mažiausiai: atlikęs darbą jis mėgsta toliau stebėti jo gyvenimą ir santykį su žiūrovu: „Tauras, mano akimis, yra gyvas. Tai Kauno vartai – vieta jam tokiam tinkama.“
Straipsnyje naudojamos citatos iš interviu portale 15min.lt
