Balandžio 12 d., 14 val., 102 aud. (VDA C1 pastatas, Malūnų g. 3, Vilnius)
Lyties vaizdinių kine analizė prasidėjo kaip intuityvi kultūrinių vaidmenų sociologija – kokie dominuoja, kokios reikšmės priskiriamos, kaip kito vaidmenų paletė. Vėliau, struktūralizmo-marksizmo-psichoanalizės derinių epochoje, kai susiformuoja feministinės kino teorijos branduolys, dėmesys persistūmė prie pirmiausia klasikinio kino pasakojimo naratyvinės logikos, geismo ir žvilgsnio apykaitos, subversyvių strategijų analizės. Dabartiniai kino kaip lyties studijų ir feministinės analizės tyrimai sudaro keturis pagrindinius blokus: gamybos, kino kaip darbo, profesijos, jo institucinių formų analizę; kino auditorijų, recepcijos (pavyzdžiui, queer recepcijos) ir lokalių kanonų nagrinėjimą; lyties vaizdinių ir kino vizualumo strategijų anapus heteronormatyvumo ir tarprūšinės sąveikos analitiką ir teorizavimą; kino formų, nedalyvaujančių dominuojančioje kino industrijoje, istoriją ir dabartinės cirkuliacijos analizę. Jų pristatymas ir aptarimas remsis paskaitos autorės tyrimais ir publikacijomis.
Natalija Arlauskaitė – vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Pagrindinės interesų sritys – vizualumo ir medijų teorija, istorinė vaizduotė, sovietmečio studijos, Antrojo pasaulinio karo atmintis, medicinos vaizdinija. Tarp knygų: Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020, abi – Vilniaus universiteto leidykla), rinkinio Fokuse: moterys Lietuvos kine (2021) sudarytoja kartu su Lina Kaminskaite, kartu su Migle Anušauskaitė knyga Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai (2023, abi – Lapas).
Paskaitą ir diskusiją moderuoja menotyros doktorantas Vitalij Binevič.
Kadras iš filmo "Suaugusių žmonių žaidimai" (1967, rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys).
