Rugsėjo 28 d., 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos 102 aud. (Malūnų g. 3, Vilnius)

Ieva Blinstrubienė gins daktaro disertaciją tema

„Vilniaus vienuolynų erdvinių struktūrų kaita XIV a. - XVIII a. pirmoje pusėje natūros tyrimų duomenimis“
(Menotyra – H 003).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija.

Mokslinė vadovė:
Dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003)

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:

Pirmininkė:
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Nariai:
Prof. habil dr. Anna Czyż (Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetas Varšuvoje, Meno istorijos institutas (Lenkija), humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Doc. dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija H 005)
Dr. Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Dr. Dalia Vasiliūnienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Anotacija

Tyrinėjant Vilniaus architektūros paveldą dažnai susiduriama su menku ikonografinių šaltinių išlikimu. Unikalius miesto pastatų materijos sluoksnius skaityti padeda architektūros natūros tyrimai, kurie kartu su polichromijos, archeologijos tyrimais papildo dažnai negausius istorinių šaltinių duomenis ir kai kuriais atvejais yra vienintelis tyrimo būdas. Disertacijoje, remiantis natūros tyrimų duomenimis, analizuojama vienuolynų architektūrinių kompleksų, reikšmingos miesto pastatų tipologinės grupės, erdvinių struktūrų kaita nuo jų statybų iki XVIII a. pradžios. Darbe išanalizuoti ir apibendrinti Vilniaus senamiesčio teritorijoje įsikūrusių vienuolynų natūros tyrimai, šios analizės pagrindu ieškoma nuolat vykusios šių kompleksų kaitos dėsningumų, bendrumų ir skirtumų ne tik kaip izoliuotos tipologinės grupės, bet ir kaip miesto struktūros dalies, įtakojusios jos pokyčius.

Abstract

Evolution of Spatial Structures of Vilnius Monasteries in the 14th Century and the First Half of the 18th Century Based on In situ Research Data

When delving into the architectural history of Vilnius, one frequently encounters the limited survival of visual references. The distinct material layers of urban structures are interpreted through studies focused on architectural characteristics. These studies, along with investigations into polychrome elements and archaeological findings, complement the often scarce details found in historical records. In certain instances, they even serve as the sole means of research. This study relies on data obtained from ongoing research, examines the evolution of spatial layouts within architectural monastery complexes. These complexes represent a significant typology of urban constructions that influenced the city's structure from their inception until the early 18th century. The research compiles and assesses analyses of the nature of monastic structures situated within Vilnius Old Town. Based on this examination, the study aims to identify patterns, similarities, and distinctions in the continuous transformation of these complexes.

Naudojama iliustracija:  Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir Vizičių vienuolynas / J. Bułhak. Vilnius : J. Bulhako foto-atelje, [1912-1915]. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos skaitmeninis archyvas.