Balandžio 21 d., 14.00 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, 44279 Kaunas) dailės krypties meno doktorantė Simona Žemaitytė gins meno projektą tema „Mirtis, mirimas ir vaizduotė“ (Dailė V 002)

Gynimą lydinti paroda "Pokalbiai apie mirtį" veiks nuo 2023 m. kovo 23 d. iki balandžio 23 d., galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, 44279 Kaunas).

Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. Deimantas Narkevičius (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)

Tiriamosios dalies vadovė:
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:

Pirmininkas:
Prof. Artūras Raila (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)

Nariai:
Prof. Žilvinas Lilas (Kelno medijų meno akademija, Vokietija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Prof. dr. Nerijus Milerius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija H 001)
Prof. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. Alessandra Troncone (Neapolio dailės akademija, Italija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, vaizduojamieji menai, dailė V 002)

Anotacija

Sakoma, kad pokalbiai apie mirtį yra socialinis TABU. Nebūties bei išnykimo faktą žmogiškajai sąmonei priimti nėra lengva. Mirties ,,problemą” skirtinguose laikotarpiuose, geografiniuose, religiniuose ir kultūriniuose kontekstuose žmonės sprendė vis kitaip. Tačiau dažniausiai - pasitelkdami mokslo žinias ir metafiziką. Šiandien kalbame ne tik apie fizinę ir socialinę, bet ir apie skaitmeninę mirtį. Religiniai įsitikinimai persipynę su ateistiniais, mokslo teorijos ir technologiniai sprendimai – su naujojo dvasingumo teorijomis. Tyrimo video darbai buvo rengti Covid-19 kontekste, ribotomis priemonėmis, video darbams medžiagą įrašinėjant per zoom platformą, mobiliuoju telefonu ir kt. Videodarbai nagrinėja tai, kaip šiandien suvokiame "gerą mirtį" bei "tinkamą pasiruošimą" jai. Internetas, socialinės medijos, skaitmeninė mirties pusė bei mokslo naujovės veikia tai, kai įsivaizduojame gyvenimo pabaigą, kaip jai ruošiamės ir kaip ją patiriame.

Meno projekte keliami klausimai: kaip šiandien suprantame ir bandome "spręsti" mirtingumo "problemą"? Ar įmanomos mirties simuliacijos? Kas vyksta su sąmone mirties metu ir kt. Atsakymų į klausimus ieškoma per pokalbius su YouTube platformos bloggeriais, sąmoningo sapnavimo specialistais, kriogeninio šąldymo ekspertais, skaitmeninio palikimo platformų įkūrėjais, mirties dulomis, alternatyvių laidojimo paslaugų tiekėjais ir k.t.

Abstract

Death, Dying and Fantasy

It is said that talking about death is a social TABOO. It is not easy for human consciousness to accept the fact of non-existence and disappearance. In different periods, geographical, spiritual, and cultural contexts, humans tried to "solve" the "problem" of death. Most commonly - with the help of scientific knowledge and metaphysics. Today we are talking not only about physical and social but also about digital death. Religious beliefs are often intertwined with atheistic, and scientific theories and technological solutions - with theories of new spirituality. The video works of the study were produced in the context of Covid-19, with limited means, using a zoom platform, mobile phone, etc. Video works examine how we perceive a "good death" and "proper preparation" for dying today. The Internet, social media, the digital side of death, and scientific innovations are affecting how we imagine, prepare for, and experience the end of life.

The art project asks questions: how do we understand and try to "solve" the "problem" of mortality today? Are death simulations possible? What happens to our consciousness at death? Answers to questions are sought through interviews with bloggers on the YouTube platform, lucid dreaming specialists, cryogenic refrigeration experts, founders of digital legacy platforms, death doulas, providers of alternative burial services, etc.

Skelbimo iliustracija: Covid-19 genomas