Kovo 8 d., 15.00 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (pirmas aukštas (Maironio g. 3, Vilnius)) dailės krypties meno doktorantė Dovilė Bagdonaitė gins meno projektą tema „Kaip kurti ir kaip gyventi. Fantominio Don Kichoto, atgyjančių kūrinių, nuodingų gėlių, sapnuojančių save sistemų, (iš)šokančių raidžių ir visa tai apimančios pastoralės (al)bumas“ (Dailė V 002)
Gynimą lydinti paroda "Pastoralė. Aitvarų ganyklos" veiks nuo 2022 m. vasario 10 d. iki kovo 12 d., VDA parodų salėse "Titanikas" (Maironio g. 3, Vilnius).
Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija.
Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. Konstantinas Bogdanas (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Tiriamosios dalies vadovė:
Vyriaus. m. d. dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkė:
Doc. dr. Eglė Ulčičkaitė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė, V 002)
Nariai:
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003)
Prof. Gauthier Hubert (Karališkoji Briuselio dailės akademija (Belgija), vaizduojamieji menai, dailė, V 002)
Meno licenciatė Aurelija Maknytė (Vilniaus universitetas, vaizduojamieji menai, dailė, V 002)
Prof. dr. Artūras Tereškinas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005)
Anotacija
Veikiant meno lauke man svarbu įsivietinti ir kreipti dėmesį į sąlygas, kuriose esu. Taigi, studijų metu mano tikslas buvo sukurti specifišką kūrinį/specifiškų kūrinių, kuriuos galėčiau sukurti tik būdama doktorantūroje ir taip prisidėti prie meninio tyrimo diskurso, polemizuoti ar bendradarbiauti, sąveikauti, nors ir netiesiogiai, su kitais doktorantais. Galima sakyti, tyrimo objektas buvo pats menas bendrąja prasme, menininko savivoka, o taikomi metodai – kintantys. Viena kūrinio sudedamųjų tapo tekstas, arba – rašymas, jei norėčiau pabrėžti procesualumą. Puoliau į jį kaip į ne visai pažintą teritoriją. Ir ta teritorija tapo ir tyrimo objektu, ir metodu, ir inkvizicijos tardymo įrankiu, kurio linijiškumo replių nėjo nusimesti, kad ir kaip bandžiau suktis ir šakotis.
Tyrimo proceso metu sukurtus kūrinius pradėjau laikyti išplėstiniais ir diskursyviais, nes jie neišsitenka vienoje fizinėje erdvėje. Jie ištįsta kaip ir doktorantūros studijų trukmė. Tačiau kartais viena dalis pameta kitą ir išsikeroja. Dalis, kurios tilpo, sudėjau į albumą ir jį pavadinau visų tų kūrinių raktikauliais.
Išėjimu iš tyrimo tapo pastoralės motyvas. Don Kichotas prieš mirtį, išsisklaidžius riteriškoms iliuzijoms, bukoliškai svajoja apie savo kaip piemens gyvenimą. Jis pastoralės nepasiekia, o aš studijų pabaigoje, noriu sukurti savo pastoralės versiją. Ji visada nurodo norą ištrūkti, būti kitur, ne čia. Meno projekto gynimą lydinti paroda nebus pristatanti doktorantūros metu sukurtus darbus, bet ekspozicija su savita koncepcija. Ši paroda bus tarsi titrai gale filmo. Titrai, kuriuose yra (rakta)žodžiai: pastoralinė būsena, sąmoningas naivumas, povandeninės svajos, judesys, anamorfozė, sapnas, filmas atvirkštybė.
Abstract
The Album of Phantom Don Quixote, Artworks that Come to Life, Poisonous Flowers, Systems Dreaming of Themselves, Popping (up) Letters and the Pastoral that Encompasses it All
In the art field it is important for me to be site-specific and pay attention to the conditions I am in. Therefore, during my studies my goal was to create specific works which I could only make during my PhD studies in order to contribute to the discourse of artistic research, as well as to polemicise or collaborate, to interact, albeit indirectly, with other PhD students. One could say that the object of the research was art itself in a general sense, the artist's self-consciousness, and the methods used were fluid. One of the components of the work became the text, or – writing – if I wanted to emphasize the processual. I dived into it like a territory that I was not entirely familiar with. Writing itself became an object of research, a method and a tool of inquisitorial interrogation, the linear pliers of which could not be shaken off, no matter how much I tried to squirm and to branch.
I began to think of these works as extended, discursive works, because they don't fit into one physical space. They stretch out in the same way as the duration of my PhD. But sometimes a piece gets lost from another and branches out on its own. I put their parts in the album and included their key-words in the album’s title.
The pastoral motif became the way out of the research. Before his death, Don Quixote, after his chivalric illusions have dissipated, dreams bucolic dreams of his life as a shepherd. He doesn't achieve it, but I want to create it. The exhibition accompanying the defence of the art project will not be a presentation of the works created during this time, but an exposition with its own concept. This exhibition will be like the closing credits at the end of a film. Credits containing the (key)words: pastoral state, conscious naivety, underwater dreams, movement, anamorphosis, dream, film reversal.
