Balandžio 29 d., 14.00 val. VDA 102 aud. (Malūnų g. 3, Vilnius) dailės krypties meno doktorantas Vitalij Červiakov gins meno projektą tema „Ėjimas kaip pretekstas ir erdvė šiuolaikybėje“ (Dailė V 002)
Gynimo metu vyks dalyvaujamasis ėjimas, todėl prašome atvykti laiku.
Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. Artūras Raila (Vilnius dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Tiriamosios dalies vadovas:
Doc. dr. Vytautas Michelkevičius (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003; socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija S 008)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkas:
Prof. dr. Žygimantas Augustinas (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė, V 002)
Nariai:
Prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija H 001)
Lina Lapelytė (Menininkė ir kompozitorė, vaizduojamieji menai, scenos ir ekrano menai, Dailė V 002, Muzika C 001, Teatras ir kinas C 002)
Prof. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. Karen O'Rourke (Menininkė, Jean Monnet – Saint-Etienne universiteto profesorė emeritė (Prancūzija), vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Anotacija
Vaikščiojimą kaip meninę ir mąstymo praktiką kryptingai tyrinėju keliolika metų, inicijuodamas įvairias ėjimų serijas. Šie kūriniai inspiravo toliau gilintis, tyrinėti ir kurti apie tai, kaip keičiasi santykis su savimi ir aplinka kai čia atsiranda sukurtos taisyklės ir scenarijai, tad pagrindiniai meno projekto ir tyrimo probleminiai klausimai yra susiję su ėjimu, aplinkos suvokimu ir vaizduote. Kaip šiuos dalykus veikia įvairios dirbtinai sukurtos / surežisuotos taisyklės bei antropologiniai, socialiniai, technologiniai ir neurobiologiniai kontekstai? Kaip ir kada ėjimas gali būti nelingvistinės komunikacijos priemonė ir / ar sąlyga? Kaip ėjimas gali būti urbanistiniu, antropologiniu ir sociologiniu miesto kultūros tyrimo metodu?
Siekdamas nagrinėti šiuos klausimus, sukuriu ėjimų po atitinkamas lokacijas tinklą, režisuodamas skirtingus kontekstus ir situacijas atliepiančius įvykius bei rašydamas-kuruodamas šį aštuonių esė rinkinį. Ėjimų metu atsiradusios patirtys tampa medžiaga tolimesniam tyrimui. Tokiu būdu ėjimas, sujungdamas skirtingus laukus, tampa tam tikru instrumentu („įkoju“) ir priemone tyrimui bei įkvėpimo šaltiniu. Šis darbas – tai kompleksiškas ir transdisciplininis meninis tyrimas, kuriame vardan vieno tikslo sąveikauja skirtingos paradigmos.
Abstract
Walking as a Pretext and Space in Contemporaneity
I have been exploring walking as an artistic and thinking practice for over a decade now, initiating various series of walks. These works inspired me to further deepen research, explore and create, investigating the change of the relationship with oneself and the environment, in which artificially staged rules and scenarios come into play. Thus the main problematic questions of the art project and the research are related to walking, the perception of the environment and imagination. How are they affected by various artificially created/staged rules and anthropological, social, technological as well as neurobiological contexts? How and when can walking be a means and/or condition of non-linguistic communication? How can walking be an urban, anthropological and sociological method for studying urban culture?
In order to address these questions, I create a network of walks in the respective locations, staging events that reflect different contexts and situations, and writing-curating this collection of eight essays. The experiences that emerge from the walks become material for further research. This way, as walking connects different fields, it becomes a specific instrument (“įkojis”) as well as a tool for research and a source of inspiration. This work is a complex and transdisciplinary artistic research where different paradigms interact for the sake of a single goal.
