Gegužės 24 d., 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) dailės krypties meno doktorantė Aistė Kisarauskaitė gins meno projektą tema "Daržo fenomenas. Daržas kaip meno praktika" (Dailės V 002).
Gynimą lydinti paroda "Bona Sforca sako:" veiks 2024 m. gegužės 14 - 29 d. VDA parodų salėse "Titanikas" (Maironio g. 3, Vilnius).
Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. dr. Žygimantas Augustinas (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Tiriamosios dalies vadovė:
Dr. Erika Grigoravičienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkas:
Prof. Alvydas Lukys (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Nariai:
Dr. Mindaugas Gapševičius (Veimaro Bauhauzo universitetas (Vokietija), vaizduojamieji menai, medijų menas)
Meno licenciatė Aurelija Maknytė (Vilniaus universitetas, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Prof. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Dr. Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Anotacija
Šis tyrimas atsirado kaip įvairių daržininkavimo patirčių ir teorinių paieškų pynės, vijusios viena kitą, skatinusios arba neigusios, kaip augalų emancipacijos siekis, tarprūšinio (angl. interspecies) rūpesčio praktikos, hibridinės gyvybės sampratos, ekofeminizmas, aktyvizmas prieš medžių kirtimą, egzotiškų augalų rinkos tyrimas, Donna Haraway ir Bruno Latour‘o teorijų bazė, popkultūros fragmentai, socialiniai tinklai ir kasdieniai pokalbiai su dukra, skirtingi kolektyviniai miesto daržai ir namų terariumai. Įvairių šaltinių, teorinių prieigų ir fikcinių elementų persiklojimai su menininkės praktika tapo galimybe jungti itin skirtingus meninio tyrimo fragmentus, kaip tai jungia daržas – medžiai, žolė, gėlės, daržovės padeda vieni kitiems ir visuomet šalia atsiranda neišviešintų elementų: sliekai, bitės, lietaus vanduo, nutekėjęs gilyn į dirvožemį.
Šis skirtingų gyvybės formų bendrabūvis siejamas ne tik išlikimo būtinybe, bet ir meilės, prisirišimo jausmais, panašiai kaip žmogaus ir šuns sugyvenimas kartu. Jei Donna J. Haraway plėtoja komunikaciją su gyvūnu ir „tapsmą gyvūnu“, Bruno Latour‘as – tapsmą vabzdžiu, tai čia žvelgiama į komunikaciją su augalu ir tapsmą juo.
Tyrimo procesą pasakoja Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca D’Aragona. Jos, kaip pagrindinės pasakotojos, atsiradimo šiame tekste priežastis yra istoriškai reikšmingi darbai Lietuvai – naujų daržovių ir prieskoninių žolių atvežimas į Lietuvą, Valakų reforma ir šių darbų sąsajos su tyrimo tema. Ji veikia tiek savo istoriniame laike, tiek dabartyje, taip sukuriant absoliučiai fikcinį personažą. Karalienė Bona pasakoja apie daržą, kur augalas su žmogumi sujungti gyvybės gijomis – laistymo, rūpinimosi, maitinimosi procesu, apie daržą – nematomą, bet ilgaamžį žmogaus ir augalo kentaurą.
_____________
Iliustracija: Aistė Kisarauskaitė, "Bona Sforca sako:", 2024 m.
