Rugsėjo 29 d., 14.00 val. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6a, 08413 Vilnius)
dizaino krypties meno doktorantė Liucija Kvašytė-Starinskienė gins meno projektą tema
„Požiūrio svarba mados dizaine: nuo materialaus iki moralinio tvarumo“ (Dizainas V 003)
Gynimą lydinti paroda Sustainability™ veiks nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki spalio 5 d., Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6a, Vilnius).
Galerijos darbo laikas:
II - VI 12-18 val.
Lankymas iš anksto susitarus tel.: +370(685)78257
IV 19 val. (09.14, 21, 28, 10.05) parodos lankymas su autore, po jo pasivaikščiojimas su galerijos kuratoriais, kurie supažindins su Vlado Vildžiūno galerija ir Jeruzalės skulptūrų sodu.
Registracija į ekskursijas: https://forms.gle/cLU7ZpM53LKHPchC9
Kūrybinės dalies vadovė:
Doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Tiriamosios dalies vadovė:
Dr. Karolina Jakaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkė:
Prof. Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Nariai:
Vyresn. m. d. dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas, socialiniai mokslai, sociologija S 005)
Dovilė Gudačiauskaitė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dizainas V 003)
Mokslo darbuotoja dr. Vidmina Stasiulytė (Borås universitetas, Švedijos tekstilės mokykla (Švedija), vaizduojamieji menai, dizainas V 003)
Prof. dr. Rūta Marija Vabalaitė (Mykolo Romerio universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija H 001)
Anotacija
Šiuo darbu tiriama tvarumo sampratos problematika šiuolaikiniame rūbų mados dizaine bei vartojime, Darbe analizuojamos materialinės ir moralinės tvarumo savybės pasireiškiančios skirtingais kūrėjų požiūriais ir jų atliekamomis praktikomis.
Atliktas tyrimas skatina kvestionuoti tvarumo sampratą ir ieškoti būdų burtis į bendruomenes galinčias kelti klausimus ir spręsti juos orientuojantis į geresnę ateitį paremta holistiniu mąstymu. Prieita išvadų, jog tvarumas negali būti apibrėžtas dėl skirtingų jo sampratų kūrėjų tarpe, nes daugelis jų tvarumą vertina kaip manipuliatyvią rinkodaros strategiją. Taip pat prieita išvados, jog siekiant santykio su vartotoju ir skatinant sąmoningumą pasigendama mados ženklų komunikacijos apie tvarumo siekius, iškylančias problemas ar požiūrius. Galiausiai viliamasi, jog mados ateitis būsianti pagrįsta žiedinės ekonomikos principų taikymu įtraukiant vartotoją į kūrybos ir sprendimų procesą.
Tuo tarpu kūrybinėje dalyje per atliktus objektus ir tyrimus formuluojami ir keliami klausimai susiję su tvarumo sampratoje apibrėžiamais dizainerio kūrybos principais, svarstomas sampratos legitimumas ir jos taikymo būdai. Jų gausa, besikeičiantys požiūriai ir skirtingos sampratos skatina rasti nebūtinai vieną galimą atsakymą, o išplėsti tvarumo sampratos bruožus ir veikimo principus. Kasdienį dizainerio požiūrio veikimą tikrinu per schemą, kurią dizaino tyrėjas Dr. Jeroen N. M. van den Eijnde aprašo knygoje Exploring the Space for Design Research Between I-We-Do-Think. Šia knyga jis tyrinėja, kaip mokslinis mąstymas ir amatiškas gamybos procesas yra neatsiejamai susiję bei kodėl dizaino tyrimai, kuriuose ryški dizainerio ir bendruomenės sąsaja, yra svarbūs žmonėms ir visuomenei. Taip mano, kaip dizainerės kūrybiniai metodai - suteikti prasmę kitiems per savo kūrybą, ar įprasminti save per kitus; kurti mąstant ar mąstyti kuriant, leidžia pasitikrinti, kaip mano požiūris koreliuoja su mados lauko kūrėjų požiūriais ir kokias ateitis galime pasiūlyti ateities kartoms.
Abstract
The Significance of Attitude in Fashion Design: from Material to Moral Sustainability
This thesis examines the problems of perception of the concept of sustainability in fashion design and consumption. Analysed are material and moral qualities of sustainability emerging in different creators’ approaches and practices.
The research conducted invites to question the concept of sustainability and find ways to build communities capable of identifying issues and solving them with a vision for a better future based on a holistic mind-set.
The research has led to conclusions that discrepant perceptions among creators who perceive sustainability as a manipulative market strategy prevent defining sustainability. Also, that fashion brands, who seek to build a relationship with the user and to foster awareness, fail to communicate their goals of sustainability, their problems and approaches. The bottom-line is hope for the future of fashion based on the principles of circular economy, inclusive of user participation in creative and decision-making processes.
Meanwhile, the creative objects and creative research of this work articulate questions in connection to designer’s creative principles advanced by the concept of sustainability, the legitimacy of the concept and the ways to apply it. The variety of such, as well as the shifting approaches and different perceptions, redirect the effort from the search for a single answer to the expansion of the features of sustainability and the principles of its operation. To test the operation of a designer’s attitude on a daily basis, I have applied the scheme described by design theorist Dr Jeroen N. M. van den Eijnde in his book Exploring the Space for Design Research Between I-We-Do-Think. The book explores the intrinsic link of scientific thought and the amateur production process, substantiating the value of design research that spotlights the designer-society interaction, to people and society. That way I, as a designer, have tested how my creative methods, namely, giving significance to others through my art or to myself through others, also thinking while creating and creating in thinking – correlate with the attitudes by other creatives operating in the field of fashion and what futures we can offer to the generations to come.
