Karolina Jašinskaitė
Kūrybinio darbo tema: "Koncepcinės ir percepcinės erdvės formavimo strategijos ir įrankiai". Vadovas doc. Rokas Kilčiauskas
Tiriamojo darbo tema: "Koncepcinės ir percepcinės erdvės formavimo strategijos ir įrankiai". Vadovas prof. dr. Tomas Grunskis
Raktažodžiai: architektūrinė erdvė, konceptualumas, erdvinė percepcija, architektūriniai metodai, tarpdisciplininiai metodai, erdvės formavimas.
Iliustracija: The All-Seeing Eye. Autorius: Claude-Nicolas Ledoux
Architektūra dažnai atsiranda tarpinėje padėtyje tarp dviejų priešybių. Viena vertus, architektūra yra kūrybinio proceso produktas, kuris įgauna meninę raišką, diskutuoja filosofiniais klausimais, pasižymi unikalumu ir aukšta menine verte. Kita vertus, kitaip nei bet kokio kito meno žmogus jos negali išvengti, architektūra visada matoma, ji turi atitikti naudingumo kriterijų todėl tampa viešu interesu. Atsidūrus tarp šių priešybių neretai architektūriniu objektu siekiama rasti kompromisą, standartizuoti sprendimus, kūrybinę raišką redukuoti į visiems suprantamą, bet beveidę architektūrinę formą.
Taigi, šios priešpriešos kontekste atsiranda ir doktorantūros tyrimo problema, kuri glūdi santykyje tarp koncepcinės ir percepcinės erdvės savybių. Suvokiama, kad architektas kuria turinį – konceptą (1), kuris įgauna architektūrinę raišką (2) ir tampa žmogaus percepcijos objektu (3). Taigi, tai yra trys proceso etapai, kurie tarpusavyje sąveikauja. Tačiau šiuolaikinės tendencijos rodo, kad ši sąveika dažnu atveju yra vangi arba apskritai neįvykusi. Praktikoje pastebimos situacijos, kai konceptas itin paviršutiniškas arba jo apskritai nėra, kas lemia meninės raiškos vienodėjimą ir/arba menką meninę vertą, o tai ką patiria ir suvokia erdvės naudotojas dažnai yra atsitiktinis ir nesąmoningai sukurtas produktas. Daroma prielaida, kad architektų naudojami metodai paseno ir šių dienų praktikoje nustoja veikti. Manoma, kad tai yra viena iš priežasčių dėl kurios atsiranda minėta probleminė situacija: tarp to kuo architektūra pretenduoja tapti ir tuo kuo tampa paskutinio etapo – įgyvendinimo metu. Taigi, čia kyla tyrimo klausimai: kas yra koncepcinės ir percepcinės erdvės savybės šiandien? Kaip jos sąveikauja ir turėtų sąveikauti? Kokiomis priemonėmis galėtų būti formuojama ateities architektūra siekiant sukurti homogenišką santykį tarp siunčiamos ir gaunamos architektūrinės žinutės?
Šiems klausimams atsakyti tyrimas skaidomas į dalis, kurioms parenkama atitinkama metodika. Tyrimo pradžioje formuojant teorinį problemos modelį svarbi menotyrinė prieiga. Kitaip tariant, tiriamos ir detalizuojamos konceptualumo, perceptualumo sampratos, jų santykis, kaita, išskiriami tipai, tikslinama ir gilinama tyrimo problema. Naudojami kiekybinio tyrimo principai: duomenų rinkimas, hipotezių kėlimas, duomenų analizė. Antro klausimo tyrimo metu svarbus tampa objekto nagrinėjimas iš arti – stebint bei renkant duomenis apie architektūrinę erdvę ir žmonių patirtį joje. Pastarieji metodai jungiami ir su kūrybine veikla – eksperimentuojama su erdve, stebima kaip kinta žmogaus patirtis ir kaip patirtis formuoja ir keičia pačią erdvę. Trečiojo klausimo nagrinėjime dalyvauja antro etapo metu gauti duomenys, kurie apdirbami architektūros ir kitų disciplinų technikomis bei kombinuojant jas tarpusavyje. Perdirbti duomenys tampa kūrybiniais objektais – alternatyviais erdvės formatais. Tikimasi, kad toks tyrimo principas suteiks galimybę išeiti iš konvencionalių architektūros suvokimo ir formavimo ribų, įnešant šviežio požiūrio į discipliną ir nagrinėjamą temą.
Referencijos:
Eisenman Peter D., „Notes on Conceptual Architecture Towards a Definition“ in: Design Quarterly, 1970, Nr. 78/79, p. 1-5.
Mitrovič Branko, Visuality for Architects: Architectural Creativity and Modern Theories of Perception and Imaginatio, Virginia: University of Virginia Press, 2013.
Gibson James J., The Percepction of the Visual World, Cambridge: The Riverside Press, 1950.
Zeisel John, Eberhard John P., Inquiry by Design: Environment/Behavioral/Neuroscience in Archiecture, Interiors, Landscape, and Planning, New York: W. W. Norton, 2006.
Hanson Julienne, Hillier Bill, The Social Logic of Space, Cambridge: Cambridge University Press, 1984. HIllier Bill, Space is the machine, Cambridge: Cambridge University Press, 1999.
Flachbart Georg, Weibel Peter, Disappearing Architecture: From Real to Virtual to Quantum, Basel: Birkhauser, 2005.
