Arturas Bukauskas
Kūrybinio darbo tema: „„Netikėtai jie atgijo ir ėmė veržtis į vidų, ketindami suėsti mano smegenis“. Apie rekursinę animaciją“. Vadovas prof. Žilvinas Lilas
Tiriamojo darbo tema: „„Netikėtai jie atgijo ir ėmė veržtis į vidų, ketindami suėsti mano smegenis“. Apie rekursinę animaciją“. Vadovas dr. Vilius Dranseika
Stebiu situacijas ir potyrius gyvo/negyvo skirtyse. Tiriu susikuriančias ten sistemas, kuriose nustatomi nauji dalyvavimo, saviorganizacijos rėžimai ir ryšiai. Kaip metodus naudoju - patiriamo laiko suvokimo iškreipimą aparatinėmis priemonėmis. Tiriu vaizde susikuriančius žmogiškuosius/nežmogiškuosius asambliažus. Visumoje tų būsenų, kuriose išoriškai dinamizuojamo laiko apraiškos bandau nustatyti gyvybės formas ir jų veiklą. Įvedu terminą animabilumas, kuriuo apibūdinu materijos galimybę įsitraukti į žmogiškąsias/nežmogiškąsias sąveikas.
Sistemų būsenų kitimus veikiant laiku manipuliuojančiais įrankiais siūlau vadinti Animacija. Problemindamas animacijos sampratą judu dviem kryptimis - materijos lygmenyje, kur animacija vykstanti gyvo/negyvo nuolatiniuose susitarimuose ir animacijos susikuriančios kaip kultūrinis konstruktas lygmenyje. Todėl animacijos sąvoką bandau konstruoti ir kaip imanentinę kultūrai - kinui, atminties kultūrai, laiko filosofijai ir kartu kaip materijos animaciją, kai sistemos susitarimuose įsteigia bendros sąmonės pavidalus (bioanimacija, sąmonės animacija).
Kitas svarbus dėmuo mano tyrimuose yra įrankis. Animacinis prieigos - tai instrumentinės prieigos. Todėl stebiu įrankių būtį, kaip jie veikia ne savo paskirties lauke arba kaip jie tolsta laike nuo tų užduočių kurioms buvo sukurti ir todėl išplečia galima animacinę erdvę dabartiniam savo naudojimui. Kitaip sakant kinta jų animabilumas.
Kas yra animabilumas. Tai materijos būsenos nestabilumas, pasiruošimas dalyvauti galimose žmogiškose/nežmogiškose sąveikose. Performatyvioji įrankio galimybė, leidžianti atpažinti įrankio sąvarankiškumą Įrankis man - visų pirma laiką linijiškumą iškreipianti sąveika su materija, animabilumą (arba tai ką J. Bennet vadina Thing-Power) turi visa materija, tačiau įrankį pasirenku kaip artefaktą su priskirtu laiko mąsteliu, palengvindamas uždavinius stebėti gyvos ir negyvos materijos mainus.
