Kūrybinės veiklos rezultatų komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo galimybės 2014 m.
Visa galimybių studija
Santrauka
Kurdamos žinias ir teikdamos išsilavinimą aukštosios mokyklos šiuolaikinėje visuomenėje atlieka itin svarbų vaidmenį. Palyginti neseniai suvokta, kad universitetai gali atlikti ir trečią misiją, kurdami saitus su žinių vartotojais bei technologijų perėmėjais. Akademinių žinių komercinimui pradėti taikyti įvairūs būdai, tokie kaip inovacijų patentavimas, akademinis verslumas, technologijų perdavimo bei partnerysčių su verslu institucionalizavimas ir kiti. Tai aktualu kalbant apie humanitarinių, socialinių ir menu grįstų mokslų žinias. Jų panaudojimas, lyginant su kitų sričių mokslais, yra problemiškas, kadangi jų reikalingumas verslui, jų pagrindu sukurtų produktų bei paslaugų poreikis nėra pakankamai atskleistas, aktualizuotas. Vis dėlto rengiant studiją laikyta, kad meno mokslų žinios gali būti perduodamos verslui, jų pagrindu kuriami MTEP partnerystės ryšiai. Remiantis šia nuostata, analizuota Vilniaus dailės akademijos kūrybinės veiklos rezultatų komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo būklė ir galimybės.
Studijos tikslas – išanalizuoti VDA mokslo žinių ir kūrybos produktų komercinimo galimybes MTEP veiklos kontekste, atsižvelgiant į teisinius ir išteklių panaudojimo aspektus. Studijoje nagrinėtos galimybės pertvarkyti Dizaino inovacijų centrą (DIC) arba įkurti naują inovatyvų daugiafunkcį žinių ir kūrybinių produktų komercinimo centrą. Taip pat nagrinėtos bendradarbiavimo su verslu galimybės analizuojant mokslinių–kūrybinių produktų ir paslaugų paklausą bei jos skatinimo būdus.
Rengiant galimybių studiją taikyti šie metodai: lyginamoji ir kritinė mokslinės literatūros analizė bei sintezė, pagrįsta klasifikavimu ir interpretavimu. Tyrimo pagrindą sudarė MTEP teisinės apibrėžties Lietuvos teisinėje bazėje analizė. Taip pat, vertinant mokslo žinių bei kūrybinių produktų komercinimo galimybes, buvo nagrinėjami susiję VDA vidaus dokumentai. Studijoje taip pat atlikta MTEP gerosios praktikos analizė bei jos galimas adaptavimas kuriant VDA komercinimo procesus. Galimybių studijai svarbus buvo ir kokybinis tyrimas – ekspertų apklausa atvirų klausimų metodu.
Nustatyta, kad VDA generuojami kūrybinės, intelektinės veiklos rezultatai ir produktai, socialinės ir kultūrinės inovacijos, žiniomis ir kūrybiškumu grįsti sprendiniai glaudžiai susiję su kūrybinių ir kultūrinių industrijų sritimi, turinčia didelį ekonominį ir socialinį potencialą skatinanti inovacijų plėtrą. KKI yra vienas iš esminių konkurencingumo didinimo ir pažangos variklių, kaip yra pripažinta daugelyje ES strateginių dokumentų ir programų. VDA rengiami moksliniai tyrimai, publikacijos, monografijos, meniniai objektai ir procesai, audiovizualiniai kūriniai (kurių autoriai gali būti tiek studentai, tiek dėstytojai, tiek kiti darbuotojai), dizainas, kitokie kūrybos rezultatai patenka į šiuolaikinę produkto sampratą, jų kūrimas – į šiuolaikinę technologijų ir MTEP sampratą, jie gali būti panaudojami komercinimo tikslais, naujų išvestinių kūrinių, produktų ir paslaugų kūrimui. Tai atveria galimybes pretenduoti į įvairius regioninius ir nacionalinius fondus lygiomis teisėmis su kitais subjektais, vykdančiais MTEP veiklą, naudotis kitomis teisės aktų numatytomis galimybėmis ir lengvatomis.
Išskirtini šie pagrindiniai intelektinės veiklos rezultatų komercinimo veiklos privalumai:
• Prestižas ir profesinis pripažinimas konkrečioje žinių srityje;
• Papildomų finansavimo šaltinių atliekamiems tyrimams užsitikrinimas;
• Papildoma tyrimų ir vystymo resursų pritraukimas padaliniui, VDA;
• Asmeninė finansinė nauda;
• Prisidėjimas prie viešojo intereso ir ekonominio augimo, gerinant prekes ir paslaugas;
• Prisidėjimas VDA misijos, plačiąja prasme.
Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis pastebėta, kad tyrime dalyvavusių ekspertų grupė išreiškė teigiamą vertinimą dėl VDA komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo procesų centralizavimo, pritardami vieno organizacinio padalinio sukūrimui. Atsižvelgiant į dabartinę vidinę VDA struktūrą, buvo išskirtos tokios veiklos krypčių alternatyvos:
1. Pertvarkyti DIC veiklą, išplečiant jo kompetencijų sritį (priskiriant technologijų, žinių, kitokių kūrybinės ir intelektinės veiklos rezultatų perdavimo ir komercinimo funkciją bei technologijų perdavimo ir komercinimo procesų koordinavimo funkciją) ir suteikiant daugiau žmogiškųjų ir kitų išteklių.
2. Sukurti visiškai naują vidinį VDA padalinį – žinių ir technologijų perdavimo ir komercinimo centrą, kuris centralizuotai koordinuotų žinių ir technologijų perdavimo bei komercinimo procesus.
Ekspertų išryškintos tokios svarbiausios žinių ir technologijų perdavimo ir komercinimo Centro funkcijos:
- Vidinių VDA padalinių žinių ir technologijų perdavimo ir komercinimo procesų koordinavimas.
- Vadybinė, administracinė, teisinė pagalba vidiniams VDA padaliniams bei bendruomenei vykdant įvairaus tipo projektus.
- VDA bendruomenės informavimas apie komercinimo, projektinės veiklos galimybes.
- Projektų ir kitokių procesų inicijavimas, papildomo finansavimo VDA mokslo ir meno veiklai pritraukimas.
- Ryšių su verslu kūrimas ir palaikymas.
- Komercinimui ir žinių bei technologijų perdavimui aktualios analitinės informacijos rinkimas, sisteminimas ir analizė.
- Inkubavimo ir akseleravimo paslaugų teikimas.
- Atviros prieigos centro paslaugų teikimas.
- Intelektinės nuosavybės apsauga ir priežiūra.
- Edukacinė funkcija IN apsaugos, komercinimo, technologijų ir žinių perdavimo srityje.
Galimos ir papildomos Centro funkcijos.
Studija, atskleidė, kad atlikdamas savo funkcijas Centras galėtų nenutrūkstamai, sistemiškai užtikrinti, kad atskiri VDA padaliniai veiktų efektyviai ir tinkamai išnaudotų VDA turimus vidinius resursus atliekant komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo, IN valdymo veiklas, kad nebūtų dubliuojami VDA vykdomi projektai, darbai, veiklos. Centras turėtų siekti kiek įmanoma labiau standartizuoti komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo procesus, kad atskiri VDA padaliniai ir VDA bendruomenės nariai galėtų juos vykdyti greitai ir efektyviai ir kad kiekviena nauja komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo veikla nebūtų vertinama kaip didžiulis naujas iššūkis ją atlikti nusprendusiam VDA padaliniui ar bendruomenės nariui. Nuomonių tyrimas atskleidė, kad Centras turėtų būti valdomas remiantis Nidos meno kolonijos gerosios praktikos pavyzdžiu.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad viena iš esminių VDA problemų yra ta, kad Meno ir dizaino laboratorija neveikia kaip technologijų ir atviros prieigos centras, o DIC nevykdo inkubavimo veiklos bei neturi pakankamai kompetencijų, tai siūlytina numatyti papildomas investicijas į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą (mokymai, stažuotės), taip pat siūlytina steigti ir naują Meno ir dizaino inkubatorių.
Studijos analizė parodė, kad:
1. KKI sritis turi didelį ekonominį ir socialinį potencialą MTEP srityje. Taigi VDA kuriami moksliniai-kūrybiniai produktai ir paslaugos gali būti komercinami, o jų kūrimas patenka į šiuolaikišką MTEP sampratą. Taigi VDA gali dalyvauti paramos projektuose, kurių veiklos yra skirtos MTEP iniciatyvų plėtrai.
2. Dizaino produktų ir prekių ženklų reglamentavimas VDA yra aktualiausias komercinimo kontekste. Dizaino kaip kūrybos produkto naudojimas gali būti laikomas mokslinės inovacijos atitikmeniu. VDA mokslininkams ir kūrėjams kol kas mažiau svarbus patentavimo reglamentavimas, nors patentų reikšmė gali nuolat augti vykstant sparčiai technologijų plėtrai ir ypač stiprėjant bendradarbiavimui tarpdisciplininėse srityse.
3. Pastebėtina tai, kad už MTEP atsakinga LR Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokslo įstaigas veiksmingai valdyti ir naudoti intelektinės veiklos rezultatus, skiriant už tai atsakingus asmenis bei steigiant specialius struktūrinius padalinius. Kartu būtų reikalingi VDA vidaus dokumentų, susijusių su IN valdymu ir naudojimu, pakeitimai, taip pat reikėtų priimti strateginius sprendimus žinių ir kitų intelektinės veiklos rezultatų komercinimo politikos srityje.
4. VDA gali taikyti komercinimo būdus, kurie susiję su sutartinių paslaugų teikimu, know – how nuoma, pumpurinių įmonių steigimu, licencijavimu ir kt. VDA nuosavybės teise priklausantis intelektinis turtas (turtinės teisės, pvz., teisės į autorinį kūrinį, išradimą ir t.t.) gali būti investuojami į VDA steigiamus juridinius asmenis – pumpurines įmones – tai vienas iš labiausiai paplitusių IN komercinimo būdų, greta licencijavimo. Specialiai įsteigtas organizacinis žinių ir kūrybos produktų komercinimo padalinys gali konsultuoti akademijos vadovybę ir/ar mokslininkus kuriant MTEP srityje dirbsiančias įmones.
5. VDA svarbu sukurti IN valdymo politiką, numatyti jos tikslus ir uždavinius bei atitinkamomis nuostatomis papildyti vidinius VDA dokumentus (Statutą, darbo tvarkos taisykles, studijų reglamentą ir t.t.) Rekomenduojama įtraukti IN politiką į ilgalaikę VDA strategiją, numatyti jos įgyvendinimo mechanizmą ir priemones, sklaidos būdus, stebėseną ir vertinimą. VDA siūlytina patvirtinti tvarką, reglamentuojančią, kokia pelno dalis (ne mažiau trečdalio), gauto už intelektinės veiklos rezultatus, turi būti skiriama autoriams (akademijos darbuotojams, studentams, doktorantams). Galima būtų rekomenduoti parengti VDA darbo sutarties papildymus dėl IN klausimų arba atskirą sutartį dėl VDA darbuotojų ir studentų sukurtų intelektinės veiklos rezultatų nuosavybės paskirstymo tarp kūrėjo ir akademijos.
6. Rekomenduojama pagal poreikį ir galimybes paskirti už intelektinės nuosavybės klausimus atsakingą asmenį, įsteigti struktūrinį institucijos padalinį, arba deleguoti intelektinės nuosavybės valdymo funkcijas atskiram subjektui – technologijų perdavimo centrui.
