Vilniaus dailės akademijos studentų baigiamieji darbai pristatomi Nyderlandų dizaino savaitėje
Kuruotoje ekspozicijoje „Class of 2024“ VDA pristato septynių karjerą pradedančių kūrėjų bakalauro ir magistro baigiamuosius darbus. Eksponuojamuose darbuose svarbiausias vaidmuo tenka medžiagiškumui. Dizaineriai pabrėžia konkrečių medžiagų, tokių kaip molis, stiklas, bronza ar tekstilė, transformavimą į naujas formas, kurios perteikia ne tik savo funkcinę reikšmę, bet ir paslėptą istoriją. Medžiagų tyrinėjimas derinamas su pasakojimu, o fiziniai objektai tampa asmeninių ar kultūrinių istorijų indais.
Vilniaus dailės akademija prisistato kartu su 13 kitų meno ir dizaino mokyklų iš įvairių Europos šalių. „Class of 2024“ parodos tikslas - pabrėžti išsilavinimo svarbą ir sukurti platformą naudos dizainerių kartos prisistatymui. Vientisa parodos architektūra suteikia galimybę kiekvienai dalyvaujančiai mokyklai išsiskirti ir papasakoti savo istoriją. Siekiama, kad objektai atspindėtų šių metų Nyderlandų dizaino savaitės temą “Real Unreal”, kuri kviečia atskleisti orientavimasį skirtingose realybėse. Tema skirta atkreipti dėmesį į sudėtingus pasaulio iššūkiūs ir dizainerių gebėjimą tyrinėti bei kvestionuoti tai, ką laikome tiesa: kas yra tikra ar nėra realu.
Ekspozicija veiks Eindhoveno kūrybinėje erdvėje Klokgebouw (Strijp-S zona, Klokgebouw | 2 salė, Klokgebouw 50, Eindhovenas, Nyderlandai).
Nyderlandų dizaino savaitė vyksta 2024 m. spalio 19 - 27 dienomis.
Ekspozicijos lankymo laikas: 11:00 - 18:00.
Dalyviai: Arnoldas Šliuževičius, Vesta Rugilė Nausėdaitė, Eglė Kulbytė, Lidija Ziepaltaitė, Milda Palivonaitė, Elena Laurinavičiūtė, Vilma Mackevičienė
Daugiau informacijos https://ddw.nl/en/programme/12447/class-of-24
Apie eksponatus
Stalas
Reveransai
Arnoldas Šliuževičius
Reveransai – stalelio autorinės kūrybos paieškų išraiška, kvestionuojanti jauno kūrėjo vietą dizaino visuomenėje per nagrinėjamas medžiagas. Pristatomas stalelis – tai racionalios, tačiau intymios ir nelinijinės pažinties su rastomis medžiagomis padarinys, suteikiant joms naują funkciją bei vaidmenį per šiuolaikinę dizaino kalbą. Šis, keramikos, stiklo ir bronzos, medžiagų trio tampa pagarbiu reveransu, pabrėžiančiu daugiasluoksnes žmonių istorijas, atiduodant duoklę jų gyvenimams ir darbui, o laike, stikle ir bronzoje sustingę vamzdžiai – tvirtu pagrindu stalo struktūrai.
Šviestuvas
Epiphanies
Vesta Rugilė Nausėdaitė
Epiphanies – tai dizainerę formavusių patirčių, žmonių ir prisiminimų išraiška šviestuvų kolekcija, sukurta taikant autoetnografinio tyrimo metodą. Vedama šio giliai asmeninio praeities nagrinėjimo, dizainerė gilinasi į savo bei šeimos kolektyvinę atmintį, išgirstų istorijų, artefaktų ir apsilankymų atminties vietose (pranc. Lieu de mémoire) metu patirtų epifanijų raiškai pasitelkdama vaikystės paplūdimių smėlį. Šioje, eksperimentų centru tapusioje, medžiagoje gimstančios stiklo bei aliuminio detalės tampa moderniomis fosilijomis apšviečiamomis šviestuvų konstrukcijose.
Vazos
Neriskopai
Eglė Kulbytė
„Neriskopai“ – naujadaras, kuriame susiliejo japoniškos spalvoto molio sluoksniavimo ir maišymo technikos pavadinimas „Nerikomi“ ir angliškas žodis „scope“. Žodis „Neri“ reiškia minkymo ir maišymo procesą, o „Scope“ atspindi stebėjimo ir vizualinio tyrinėjimo esmę. Žodis „Scope” apima ir daugybę kitų reikšmių, pavyzdžiui, galimybę, tikslą, ketinimą, veiklos mastą ar diapazoną. Ši sąvokų sintezė atspindi mano darbo esmę. Ar spalvoto molio, optinių raštų ir skulptūrinių formų sąveika gali praturtinti keramikos meno lauką ne tik funkciniu, bet ir meninės raiškos požiūriu? Šis klausimas mane įkvėpė ieškoti kūrybinių ribų tarp tradicinių keramikos technikų ir naujų, eksperimentinių metodų, kuriais siekiu savo kūriniams suteikti naujumo pojūčio.
Šis tyrimas apima ne tik technines galimybes, bet kartu keliu klausimą apie meninę keramikos raišką. Ar spalvoto molio technikos gali tapti ne tik įrankiu funkcionaliems objektams dekoruoti, bet ir būdu kurti meno kūrinius, kurie darytų įtaką žiūrovo regimiesiams pojūčiams? Savo darbu kviečiu iš naujo pažvelgti į spalvoto molio technikų galimybes, įtraukiant ne tik tradicinius, bet ir optinio meno elementus.
Kruopščiai tyrinėdama spalvas ir pigmentus, keisdama jų kiekį ir degimo temperatūrą, siekiu išgauti netikėtai ryškias spalvas, keliančias gyvumo ir šiuolaikiškumo pojūtį. „Neriskopai“ įkūnija ieškojimą. Nerikomi technika sukurti keraminiai objektai yra skirtingi, tačiau tarpusavyje susiję kūrimo metodais ir vizualine tema.
Pertvara
Mito ir ritualo integracija kuriant trimačius tekstilės objektus
Lidija Ziepaltaitė
Šiuo projektu siekiama atskleisti mito svarbą žmonijos formavimosi istorijoje, akcentuojant mitologiją kaip edukacijos šaltinį. Analizuojant mitus, paraleliai yra kuriamas objektas – širma. Darbe nagrinėjama mito, kaip reiškinio sąveika su ritualu ir tekstilės kūrimu. Trimatė tekstilė (audžiant naudojama varinė viela) širmoje turi savybę išlaikyti į ją įspaustą formą, tokiu būdu objektas „siaurina“ ribą tarp dviejų pasaulių: mitinio ir realaus. Pasakojimas pabrėžia simbiotinį ryšį tarp mito, ritualo ir materialumo, atskleidžiant jų poveikį žmogaus psichologijai ir visuomenės struktūrų vystymuisi.
Šviestuvas
Lit things
Milda Palivonaitė
Saulės spinduliai atsitiktinai užkabino mano rankoje laikomo plono medienos sluoksnio lakštelį, šviesa žaidė medžio rievėse. Užteko šio vienintelio momento įsikvėpti kurti šviesos objektus iš medienos lukšto. „LIT THINGS” yra atmosferiniai šviestuvai sukurti jautriai sekant medžiagą, su ja eksperimentuojant, ją stebint. Daug rankų darbo, daug mažų ir didelių procesų, sukūrusių minimalistinės estetikos objektus, leidžiančius su savimi namo pasiimti paskutinį saulės spindulį.
Instaliacija
Oro skalpeliai
Elena Laurinavičiūtė
Interaktyvi garsinė instaliacija kurianti dialogą tarp molio fiziškumo ir garso neapčiuopiamumo. Autorė tyrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų garsinį paveldą. Mechaniškai išgaunami ilgi nenutrukstantys garsai valdomi žiūrovo, keičiant skleidžiamo garso intensyvumą, dažnį ir kuriant savitus erdvės oro virpesių peizažus.
Naujas mirties rūbo dizaino konceptas
Virsmas
Vilma Mackevičienė
Projekto tikslas – sukurti ir svarstyti naują mirties rūbo dizaino konceptą. Tyrime nagrinėtos senovės lietuvių pagoniškos ir XIX–XXI a. katalikiškos laidotuvių tradicijos bei laidojimo apranga, taip pat šiuolaikinės įkapių dizaino tendencijos ir rinka Lietuvoje. Siekiant sukurti naują dizaino konceptą, atsižvelgiama į tai, kaip įkapės atspindi kultūrinius, religinius ir ideologinius įsitikinimus apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Darbe aptariama, kaip technologijų pažanga ir kintančios vertybės keičia požiūrį į laidojimo tradicijas. Sukurtas naujas mirties rūbo dizaino konceptas „Virsmas“ kviečia atverti naujas mąstymo perspektyvas laidojimo drabužių dizaino lauke.
