2026 02 20 - 2026 03 28
Parodoje „Master and Apprentice“, prestižiniame muziejų kvartale Vienoje, bus pristatomi Vilniaus dailės akademijos studentų, dėstytojų ir absolventų darbai.
Paroda nagrinėja lietuvišką dizainą kaip ilgalaikį, daugiasluoksnį procesą, kuriame kūryba formuojasi per ryšius, mentorystę ir patirties perdavimą. Čia susitinka skirtingų kartų, disciplinų ir patirčių dizaineriai, atskleidžiantys dialogą tarp akademinio lauko ir profesinės praktikos. Ekspozicija sutelkia dėmesį ne į galutinį rezultatą, bet į savotišką dizaino istoriją – į nematomas bendradarbiavimo struktūras, kurios formuoja kūrybinę veiklą ir dizainerio tapatybę.
Pristatant dizainerių darbus, paroda siekia atverti platesnį požiūrį į lietuviško dizaino tradiciją kaip gyvą, kintantį reiškinį. Čia permąstoma meistrystės sąvoka šiandienos kontekste, akcentuojant ne individualų talentą, o santykius, bendruomeniškumą ir pasidalintą patirtį. Dizainas suvokiamas kaip kolektyvinė praktika, kurioje žinių ir vertybių perdavimas daro įtaką ne tik atskiriems kūrėjams, bet ir visam Lietuvos dizaino laukui.
Šias idėjas materializuodama, paroda pristato objektus, madą, baldus ir apšvietimą, nagrinėjančius kūno, medžiagos, amato ir aplinkos santykius. Darbuose pabrėžiama intuicija, juslinė patirtis ir kūrimas kaip tęstinis procesas, o ne fiksuotas rezultatas. Objektų medžiagiškumas ir technikos perinterpretuojamos pasitelkiant šiuolaikinius, spekuliatyvius metodus, kuriant dialogą tarp gamtos ir technologijų, tvarkos ir atsitiktinumo. Tokiu būdu eksponuojami darbai įkūnija dizainą kaip santykinę ir nuolat besikeičiančią praktiką, kurioje kultūrinė atmintis nuosekliai perkuriama per bendrą patirtį ir šiuolaikinius kūrimo bei gyvenimo būdus.
Paroda finansuojama Vilniaus dailės akademijos lėšomis.
Vieta:
Design Austria
Museumsplatz 1 / Hof 7
1070 Viena, Austrija
Atidarymas: 2026 m. vasario 19 d. 18:30
Dalyviai: Tadas Baginskas, Aronas Balčiūnas, Dainius Bendikas, Pijus Burakas, Pijus Dulskis, Juozas Galkus, Emilija Globytė, Liepa Marija Gradauskaitė, Rimvydas Kepežinskas, Mantas Lesauskas, Inesa Malafej-Sukarevičienė ir Arūnas Sukarevičius, Michael McCready, Vesta Rugilė Nausėdaitė, Marija Puipaitė, Virgilijus Šlipaitis
Organizatoriai: Vilniaus dailės akademija ir Designforum Wien
Partneriai ir rėmėjai: Design Austria, Bildrect, Bundesministerium für Wohnen, Kunst, Kultur, Medien und Sport
Kuratorės: Audronė Drungilaitė-Čepienė, Daina Eičaitė
Architektas: Vytautas Gečas
Grafikos dizainerės: Joana Siniavskaja, Nina Flaitz
Darbo laikas:
Antradieniais–penktadieniais: 10:00–18:00
Šeštadieniais: 14:00–18:00
Sekmadieniais–pirmadieniais: uždaryta
Dalyviai:
Tadas Baginskas
Kėdė Gintaro viešbučiui
Ši kėdė buvo sukurta Gintaro viešbučiui (dabar atnaujintas Panorama viešbutis, architektas Stasys Bareikis), šalia Vilniaus geležinkelio stoties. Nors kėdės buvo skirtos restoranui, jos pasirodė tinkamos ir platesniam naudojimui. 1965 m. Šiaulių baldų fabrikas, specializavęsis kėdžių gamyboje, pradėjo masinę Baginsko sukurtų kėdžių gamybą. Dėl išlenktos atlošo formos kėdė buvo pravardžiuojama „kupra“.
Aronas Balčiūnas
Kėdė
Ši kėdė kilo iš industrinės aplinkos stebėjimo - funkcionalių, laikinų konstrukcijų, kurios yra kasdien matomos, tačiau dažnai nesulaukia dėmesio. Plona metalinė struktūra atkartoja pramoninį ritmą, pasikartojimą ir tvarką, o rastas granito fragmentas tampa priešprieša, neapdorotas, sunkus, atsitiktinis. Šių elementų dialogas kuria įtampą tarp kontrolės ir chaoso, žmogaus sukurtų sistemų ir gamtinės medžiagos. Objektas ne imituoja gamtą, bet reflektuoja jos vietą industrinėje struktūroje, palikdamas medžiagas ir konstrukciją atviras.
(2).jpg)
Dainius Bendikas
Dizaino tyrimas - Afekto ekosistemos dizaino intervencijose
Šiame tyrime nagrinėjama žmogaus sąveika su dėvimais interaktyviais objektais - neurosomatiniais artefaktais, kurie apjungia vidines žmogaus būsenas ir išorinę aplinką, naudojant vėją kaip ko-kūrybinį agentą. Per įkūnytą pažinimą ir afektyvų dizainą tyrimas siekia kurti meditatyvias intervencijas, puoselėjančias natūralios gamtos ir žmogaus santykio ekologiją bei naujai įprasminti sensorinį ryšį su ja.
Pijus Burakas
Plakatai „Jūratė“, „Piano Days Copenhagen“, „Слава Україні! Героям слава!“
Pasirinkta plakatų serija atspindi Pijaus kūrybinį stilių, kuris yra tiesmukas ir minimalistinis, dažnai remiasi metaforomis, tiksliai perteikiančiomis jo darbų esmę. Plakatai buvo kurti muzikos renginiams ir politiniam judėjimui, remiančiam Ukrainą kare su Rusija.
Pijus Dulskis
„Tylos radiniai”
„Tylos radiniai“ naudoja mados dizainą kaip nuolatinės refleksijos, intuicijos ir atradimo erdvę. Projektas reaguoja į probleminį mados industrijos tempą, siūlydamas praktika grįstą, nelinijinį kūrybinį procesą, paremtą nuolatiniu eksperimentavimu, o ne iš anksto numatytu rezultatu. Tyla čia veikia kaip metafora atsitraukimui nuo tendencijų ir industrinio triukšmo ir sukuria erdvę gilesniems atradimams. Pasitelkdamas mados dizaino įrankius, projektas interpretuoja Leelą – senovinį savirefleksijos žaidimą – ir vidines žmogaus būsenas perteikia per forma, medžiagiškumą ir funkciją. Kelias nuo simbolinių, intuityvių impulsų link funkcinių objektų, sudaro sąlygas autentiškam tyrinėjimui ir atradimui bei skatina prasmingą, ilgalaikį santykį su mados dizainu.
Juozas Galkus
Plakatai „Vandens ir vėjo fuga“, „Kamerinis orkestras“ ir „Lietuvos kamerinis orkestras“
Juozas Galkus 1960-aisiais ir ankstyvais 1970-aisiais sukūrė daug muzikai skirtų plakatų. Jie ypač tiko oparto stilistikai, kurią jis interpretavo labai tapybiškai.
.jpg)
Emilija Globytė
Širma „Atsidengianti”
Širma veikia kaip dizaino proceso artumo tyrinėjimas. Dizaino procesas čia apibrėžiamas kaip sąveika tarp iš anksto projektuojamo objekto ir intuityviai kuriamos jo formos. Siekdama artumo jausmo kuriant objektą, autorė išryškina tarpines būsenas, kurios įgauna apčiuopiamą formą. Širma atspindi vieną iš artumo formavimosi procesų – „ieškojimą šalia“. Objekto rėmas formuojamas pasikliaujant vamzdžių linkimu, iš anksto numatant tik trijų širmos dalių proporcijas, o tinklas kuriamas autorės „mąstančiomis rankomis“, leidžiant sluoksniams rastis pačiame kūrimo procese, kai rankos tampa minties tęsiniu. Tinklo savybės veda į intymų santykį ir per ieškojimą formuoja artumo jausmą.
Liepa Marija Gradauskaitė
Šviestuvas Ray
Ray - pintas skulptūrinis šviestuvas iš Lietuvoje užaugintų karklo vytelių. Pynimo formos suprojektuotos moduliniu principu, dalis keičiant vietomis sukuriama galimybė nupinti skirtingas objekto variacijas. Objektas turi specialų žymėjimą, kuriame nurodytas autorius bei meistro, nupynusio jį, vardas. Atveriant naujas formų ir tipologijos galimybes siekiama šiuolaikiniam vartotojui aktualizuoti šį vis labiau pamirštamą amatą.
Rimvydas Kepežinskas
Plakatai Birštono džiazo festivaliui
Plakatai Birštono džiazo festivaliui kuriami nuo 1982 metų, tęsiant autorinę praktiką, pradėtą 1978-aisiais. Darbams būdinga muzikinė ritmika, metaforiškumas ir aiški vizualinė struktūra. Serija formuota profesoriaus Juozo Galkaus, lenkų ir japonų plakatų mokyklų įtakų kontekste, pristatyta tarptautinėse bienalėse ir tapo pagrindu ilgalaikiam bendradarbiavimui su festivaliu.
Mantas Lesauskas
Žvakidė
Lanko formos žvakidė su jūros išplautais gintaro gabalais yra kolekcijos Peripheria x Cor dalis, nagrinėjanti Baltijos regiono medžiagas ir jų šiuolaikinį kultūrinį potencialą. Objektas analizuoja gintarą kaip aplinkos ir laiko formuojamą medžiagą, kurioje susikerta natūralūs procesai ir ritualinė funkcija.
Mantas Lesauskas
Duonos stovas / gintaro dulkių smilkalinė
Duonos stovas / gintaro dulkių smilkalinė yra kolekcijos Peripheria x Cor dalis, jungianti maisto, kvapo ir medžiagos praktikas. Objektas analizuoja ritualines kasdienybės formas, kuriose duona, smilkalai ir gintaras veikia kaip kultūrinės tapatybės ir bendruomeninės atminties aktyvatoriai.
Inesa Malafej-Sukarevičienė ir Arūnas Sukarevičius
Krėslas „Naïve Low“
Krėslas „Naïve Low“ sukurtas derinant paprastumą ir ilgaamžiškumą. Jo uosio masyvo konstrukcija lengvai išrenkama ir pritaikyta transportuoti mažoje pakuotėje. Pagrindinis vizualinis akcentas – atlošą laikantis platus odinis diržas. Nors krėslas kompaktiškas, jo apgalvota forma užtikrina patogų sėdėjimą.
Michael McCready
Apšvietimo objektas „From the Ground Up“
Šis objektas atspindi ateitį, kurioje statybos pasaulis toliau plečiasi, palaipsniui užgoždamas tai, ką kadaise laikėme natūralia gamta. Remdamasis statybos ir infrastruktūros kalba, jo forma primena pamatus, vamzdynus ir inžinerinius jungimus, kurie vis labiau formuoja mūsų kraštovaizdį. Švelnūs ir sulėtinti, šie pramoniniai elementai pradeda imituoti augimo, erozijos ir srauto procesus. Taip šis darbas siūlo pasaulį, kuriame technologijos ir struktūros gali pakeisti organinę gamtą. Jis kviečia apmąstyti, kaip „gamtos“ samprata gali keistis, kai žmogaus sukurtos sistemos tampa mūsų dominuojančia aplinka.
Vesta Rugilė Nausėdaitė
Šviestuvas Epiphanies
Epiphanies yra šviestuvų kolekcija, sukurta remiantis autoetnografiniu tyrimu, grįstu dizainerės vaikystės ir šeimos kūrybinio paveldo patirtimis. Kolekcijos stalo šviestuvas siejamas su asmeninės ir kultūrinės praeities nagrinėjimu bei daiktų vertės apmąstymais, atsigręžiant į šeimos kolektyvinę atmintį, išgirstas istorijas, rastus prosenelės audinius ir apsilankymus atminties vietose. Šios patirtys čia materializuojamos per epifanijas, atsiskleidžiančias objekto formoje, medžiagoje ir gamybos procese. Vaikystės paplūdimiai tampa ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir eksperimentine terpe – smėlis pasitelkiamas stiklo formavimui ir medžiagos tyrinėjimui. Šviestuvo karkaso struktūra referuoja tradicines lietuviškas rankšluostines, istoriškai skirtas svarbių audeklų pagerbimui, šviesą paversdama asmeninės ir kultūrinės atminties jungtimi.
Marija Puipaitė
Neaprengtas minkštasuolis
Šis baldas – tai tradicinio apmušalų meno apmąstymo rezultatas. Inžineriškai ištobulinta meistrystė, kur smulkmeniškumas dera su jėga, su kuria tempiami diržai, rišamos ir sutramdomos spyruoklės, tarpusavyje sujungiami sluoksniai – atodangos leidžia matyti šį gyvą organizmą, kuriantį formą, teikiantį malonumą prisėsti ir užtikrinantį, kad šis malonumas truktų ilgai.
Šio nuogalio vingiai informuoja apie asmenišką kvietimą prisėsti vienam, apie flirtą su istorizmu ir liaudmeistryste, o jo trikojį dizainą padiktavo pašiūrėje rastos trys senos ąžuolo lentos, turinčios autorei sentimentalią vertę.
Virgilijus Šlipaitis
Pintinė su antvožu
Pintinė su antvožu - tradicinės formos skrynia su dangčiu, naudota kaip lengvesnė kuparų atmaina. Karkasui ir pynimui naudojamos Lietuvoje augintos vytelės. Objektas dekoruotas nenužievintų, nedažytų vytelių raštais bei linine virve. Skrynia laikoma aukštos kvalifikacijos meistrų simboliu - stačiakampius daiktus pinti yra sudėtingiau, nei apvalius, todėl reikalinga ilgametė patirtis ir itin didelis preciziškumas.
