Jau antrą kartą vykstantis paskaitų ciklas „JDP Design Talks“ šiemet pristatė dar penkis dizaino industrijos profesionalus iš užsienio bei jų kūrybinės veiklos užkulisius. Šis Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro organizuojamas renginys siekia supažindinti pradedančiuosius kūrėjus su tarptautine dizaino industrija bei priartinti prie jos kasdienybės. Paskaitų ciklas yra konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ dalis. Renginio metu pranešimus skaitė šių metų konkurso komisijos nariai – Andreia Garcia (Portugalija), Pierre Foulonneau (Prancūzija), Mike Bond (Didžioji Britanija), Clara Tosi Pamphili (Italija) ir Simon Anund (Švedija). Dizaineriai renginio dalyviams pristatė savo naujausius projektus, dalijosi asmenine patirtimi bei naudingais patarimais.
Atkaklumas ir kliento poreikių tyrimas
Produkto dizaineris Pierre Foulonneau klausytojams pasakojo apie savo karjeros kelią. Dar studijuodamas L’école de Design Nantes Atlantique, Pierre aktyviai rinko įvairius kontaktus – dėstytojų, vizituojančių lektorių, praktikos vadovų, bendramokslių ar dizaino įmonių atstovų. Vėliau šios pažintys tapo pirmuoju atspirties tašku ieškant norimo darbo ir pradedant profesinę karjerą.
Pierre pabrėžė, jog aktyvumas ir atkaklumas yra vienos svarbiausių dizainerio savybių, kadangi įsitvirtinimas dizaino rinkoje neretai yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Anot Pierre, dalyvavimas dizaino parodose yra puikus būdas užmegzti naudingus kontaktus bei geriau suprasti rinkos tendencijas. Visgi, Pierre rekomenduoja į tas pačias parodas sugrįžti bent kelis metus iš eilės – taip stiprinsite savo vardo žinomumą, galėsite stebėti svarbiausius pokyčius bei įžvelgti galimybes pritaikyti savo įgūdžius.
Kalbėdamas apie sėkmingų pasiūlymų rengimą dizaino įmonėms, Pierre pataria iš anksto išnagrinėti įmonės stilių, vertybes, tikslinę auditoriją, naudojamas medžiagas ar net kainų rėžius ir siūlyti tik tokį dizainą, kuris atitiktų šiuos bruožus – autorinę stilistiką šiuo atveju dizaineriams reikia pritaikyti prie kliento poreikių.
„Riva Leaf“ Pierre Foulonneau.
Pierre Foulonneau šiandien dirba su tokiais prekių ženklais kaip „Hilke Collection“, „Paşabahçe“, „RIG-TIG by Stelton“ ir „Riva Brazilian Luxury“. Pierre taip pat yra nuolatinis dizaino patarėjas ir projektinių užduočių vadovas L’école de Design Nantes Atlantique.
2017 m. Pierre gavo geriausio naujoko „Eve‘s Watch“ apdovanojimą už „Sekford“ laikrodį „Type 1A“ ir 2022 m. „Bronze A‘ Design Award“ apdovanojimą už vazą „Riva Leaf“.
Atrasti kasdienybę iš naujo
Clara Tosi Pamphili, projekto „A.I. Artisanal Intelligence“ įkūrėja, architektė ir mados bei kino kuratorė, šiuo metu dėstanti Milano NABA universitete mados katedroje, dalinosi įžvalgomis apie šiuolaikinę madą. Pasak Claros, viskas mados industrijoje jau yra išrasta – tereikia iš naujo interpretuoti tai, kas jau buvo sukurta.
Savo paskaitoje mados kuratorė dalinosi istoriniais pavyzdžiais, kuriuose gausu praeities ir dabarties sąsajų – nuo Cristobal Balenciaga archyvinių nuotraukų iki Demna Gvasalia rūbo šiuolaikinės interpretacijos. Clara kvietė atsigręžti į tradiciją, apsižvalgyti, kas yra mūsų aplinkoje, ir pamąstyti, kaip tai būtų galima perkurti. Semtis įkvėpimo Clara siūlė muziejuose, ekspozicijose, neaplenkiant ir istorinių amatų kolekcijų, kurios žavi originaliais raštais, formomis, audiniais.
Anot Claros, sėkmingiausi mados prekių ženklai yra tie, kurie turi stiprų identitetą, kai vien pažvelgus į modelį, galime pasakyti, kuris dizaineris jį sukūrė.
Dizaino prasmė ir žaismingumas
Dizaino agentūros „Bond & Coyne“ vadovas Mike Bond dalijosi, kad savo praktikoje vadovaujasi dviem poliais – dizaino tikslingumu ir žaismingumu. Mike teigimu, geras dizainas turi spręsti tam tikras problemas, tad visų pirma, dizaineris turėtų išsirinkti jam rūpimą klausimą ir tik tada ieškoti sprendimo būdų, o drąsa eksperimentuoti ir žaismingumas – padės sukurti išties įkvepiančius projektus.
Mike taip pat dėsto verslumą ir kūrybinį pasitikėjimą Londono Royal College of Art bei yra edukacinės platformos „Wonder What“ įkūrėjas. Ši platforma padeda žmonėms gauti asmenines karjeros rekomendacijas ir geriau suprasti, kokią profesiją pasirinkti. Dizainerio karjeros kelyje Mike ragino nepamiršti ir autorinių teisių bei tinkamai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę – tiek dirbant su klientais, tiek ir savo asmeninėje praktikoje.
Kodėl svarbi intelektinės nuosavybės apsauga?
Intelektinės nuosavybės svarbą akcentuoja ir konkurso partneriai Valstybinis patentų biuras. ,,Džiaugiamės būdami ilgamečiu Vilniaus dailės akademijos partneriu ir galėdami prisidėti prie akademinės bendruomenės žinių stiprinimo.
Atliktos studijos dėl „Intelektinės nuosavybės kūrimo ir naudojimo paskatos“ rezultatai rodo, kad be stiprios intelektinės nuosavybės institucinės ir teisinės sąrangos, yra labai svarbus visų sistemos dalyvių bendradarbiavimas, tinkamai apsaugotos intelektinės nuosavybės vertės suvokimas, visuomenės kūrybiškumo, inovatyvumo ir pagarbos kūrėjams bei jų darbo rezultatams ugdymas ir skatinimas”, – pasakoja Gabrielė Miliūtė, l.e. Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėjo pareigas, Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.
Intelektinė nuosavybė (IN) apima kūrybinius darbu ir išradimus, kurie gali būti saugomi teisės aktais. Ji skirstoma į kelias pagrindines rūšis:
-
Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
-
Išradimo patentu paprastai vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas, apimantis tiek naujo įrenginio, produkto ar proceso sukūrimą, tiek jau žinomo įrenginio ar proceso patobulinimą. Išradimo patentas yra išradimo teisinės apsaugos forma.
-
Prekių ženklas yra žymuo, kuriuo vieno asmens (juridinio arba fizinio) prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Pagrindinė prekių ženklo funkcija – leisti nustatyti prekių ar paslaugų šaltinį.
-
Dizainas – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Naujas gaminio dizainas išskiria jį iš kitų vartotojui žinomų dizainų, suteikia gaminiui pridėtinę vertę. Įregistruoto dizaino savininkas įgyja išimtines teises į dizainą, kurios gali būti perduodamos kitiems asmenims, suteikiamos licencijos naudotis dizainu, šios teisės įkeičiamos ir kt.
Intelektinės nuosavybės teisės padeda kūrėjams ir įmonėms apsaugoti savo intelektinės nuosavybės objektus, kad jie galėtų gauti finansinę naudą iš savo darbo. Dizaino registracija:
Suteikia dizaino savininkui išimtinę teisę drausti kitiems asmenims kopijuoti ar imituoti dizainą;
Suteikia galimybę ,,įdarbinti“ dizainą, t.y. įregistravus dizainą, galima suteikti licenciją tretiesiems asmenims naudoti registruotą dizainą komercinėje veikloje – taip dizaino savininkas gali gauti ekonominę naudą;
Teikia komercinę vertę, nes sėkmingo ir paklausaus dizaino registracija gali padidinti komercinę vertę.
Kaip įregistruoti savo dizainą?
Jaunieji dizaineriai, norėdami įregistruoti savo dizainą, gali kreiptis į Valstybinį patentų biurą ir registruotis į nemokamas konsultacijas interneto svetainėje www.intelektine.lt/konsultacijos. Vienos konsultacijos trukmė siekia 30–60 minučių.
Dizainas yra teritorinės apsaugos objektas. Todėl jeigu norima, kad dizainas būtų saugomas visoje Europos Sąjungoje, jį reiktų registruoti kaip Bendrijos dizainą; kitose pasaulio valstybėse – registruoti kiekvienoje valstybėje atskirai arba pasinaudojant tarptautine dizaino registracija pagal Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą. Daugiau informacijos apie dizaino apsaugą užsienyje rasite: https://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/dizainas/dizaino-apsauga-uzsienyje/.
Daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą galima rasti Valstybinio patentų biuro parengtoje skrajutėje bei internetinėse svetainėse https://intelektine.lt/ ir https://vpb.lrv.lt/lt/.