„Jaunojo dizainerio prizas“ – tai kasmetis Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vykdomas projektas, skirtas atrasti ir pažymėti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Šiais metais konkursas nugalėtojų darbus pristatė parodoje (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje, o po to Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, kur eksponatus vis dar galima pamatyti iki lapkričio 12 dienos. 

Konkursas siekia populiarinti dizainą visuomenėje bei suteikti atspirtį jaunųjų dizainerių kūrybai. Šiemet projekto organizatoriai pristatė naują renginį „JDP Design Talks“, kurio tikslas – supažindinti pradedančiuosius dizainerius ir studentus su dizaino industrija, priartinti juos prie kasdienės dizaino realybės. 

Viešų paskaitų ciklo metu konkurso komisijos nariai pristatė savo projektus, dalinosi patirtimi bei patarimais apie industrijos ypatybes. Daug dėmesio buvo skiriama ir intelektinės nuosavybės apsaugos klausimams.

Leonardo Azzolini ir Simon Mager Dizaino inovacijų centre pristato Omnigroup veiklą. Nuotr. Rusnė Šimulynaitė

Taisyklės grafiniame dizaine – varžo ar įgalina?  

Šveicarų grafinio dizaino studija „Omnigroup“, veikianti vizualinio identiteto, šrifto, internetinių svetainių ir leidinių dizaino srityse, dalinosi mintimis apie kūrybiškumą.

Akademinėje bendruomenėje grafiniam dizainui dažnai taikoma daug taisyklių, kurios gali suvaržyti jaunuosius dizainerius, tačiau „Omnigroup“ studija žvelgia optimistiškai. „Tikime, jog išmanyti pagrindus yra labai svarbu, tarsi tai būtų kalba. Kiekviename projekte mes gilinamės ir į reikiamus istorinius kontekstus. O tuomet, tam tikru momentu, pradedame interpretuoti – atsispirdami nuo turimų žinių kuriame ir integruojame savitą požiūrį“, – sako Leonardo Azzolini. 

„Omnigroup“ atkreipia dėmesį, jog greta bendrų grafinio dizaino taisyklių ir principų, kiekvienas projektas turi ir savų apribojimų, susijusių su turiniu, biudžetu, kliento poreikiais ar sklaidos kanalais. Visgi, šie ribojimai dizainerių negąsdina – priešingai, tai jiems padeda sukurti sistemą bei apibrėžti ribas, kuriose toliau bus galima kurti ir eksperimentuoti. „Dėl šiuolaikinių technologijų beveik viskas tampa įmanoma. Todėl didžiausias iššūkis yra nuspręsti, ką norėtum sukurti. Tam tikros ribos šiuo atveju mums padeda nustatyti ir išlaikyti kūrybinę kryptį“, – pastebi Simon Mager. 

Omnigroup darbas. Nuotr. Rusnė Šimulynaitė

Dizaino autorystės iššūkiai – ar visuomet galima registruoti savo kūrybą? 

Viena iš „Omnigroup“ veiklų yra šriftų kūrimas ir platinimas. „Džiaugiamės galėdami dalį mūsų sukurtų šriftų parduoti plačiajai visuomenei. Visada malonu sulaukti dizainerių atsiliepimų bei pamatyti, kaip mūsų kurti šriftai naudojami skirtinguose kontekstuose“,– dalinasi Leonardo. 

„Omnigroup“ tandemas pastebi, jog šiai dienai teisiškai nėra įmanoma apsaugoti šrifto kaip piešinio ar dizaino kūrinio. Kadangi pagal įstatymus šriftas yra priskiriamas prie programinės įrangos, jį reikėtų registruoti šioje kategorijoje. Taip galima apsaugoti jo pavadinimą ir programinį kodą. Šiuo atveju šrifto kodas yra tarsi brėžinys, konkretus taškų išsidėstymas, kuris kiekvienam šriftui yra unikalus. 

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė  Liūnė Storoženkaitė teigia, kad  „Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Taip pat įstatyme vartojama sąvoka „gaminys“, kuris apibrėžiamas kaip pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, įskaitant sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas“.

Nors šiandien šriftas tampa vis svarbesne reklamos bei komunikacijos dalimi, jo apsauga yra dar ganėtinai nauja sritis. Kaip pavyzdį pranešėjai pateikė populiaraus šrifto „Helvetica“ incidentą – užfiksuotas atvejis, kuomet pirkėjas atsisakė mokėti už oficialią šio šrifto licenciją ir pasamdė dizainerį, kad sukurtų naują į „Helvetica“ panašų šriftą „Arial“. Vyko teismas, tačiau „Helvetica“ jo nelaimėjo: „Arial“ šriftas nors ir buvo labai panašus į „Helvetica“, tačiau nebuvo identiškas – kode buvo atlikti esminiai pakeitimai, leidžiantys atskirti šiuos du šriftus vieną nuo kito. Taip pat, skyrėsi ir šių šriftų pavadinimai. 

Alessandro Maria Ferreri Dizaino inovacijų centre. Nuotr. Rusnė Šimulynaitė

Mados prekių ženklų registravimo ypatybės

Mados ekspertas Alessandro Maria Ferreri savo paskaitą apie industrijos sezoniškumą ir jo svarbą pradėjo primindamas, kodėl reikia įregistruoti prekių ženklą ir jo dizainą tarptautiniu mastu. Mados istorijoje yra buvę daugybė atvejų, kuomet prekių ženklas yra įregistruotas vienoje šalyje, tačiau kitoje – ne. Tokiose situacijose dizaineriai ar įmonės praranda galimybę plėstis į kitas rinkas – parduotuvės negali pardavinėti jų produkcijos, nes jų vardas toje šalyje priklauso kažkam kitam. Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog kuo daugiau detalių yra logotipo dizaine, tuo mažiau šansų, kad kiti logotipą nukopijuos.  

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė  Liūnė Storoženkaitė išskiria ir kitas registravimo naudas tokias kaip išimtinių teisių įgijimas – draudimas arba leidimas kitiems naudoti įregistruotą dizainą, apsisaugojimas nuo nesąžiningos konkurencijos, komercinė sėkmė ir pelnas. 

 

Ką reikia žinoti, norint įregistruoti savo dizainą? 

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė  Liūnė Storoženkaitė atkreipia dėmesį, jog visų pirma svarbu atskirti terminus – dažnai susiduriama su situacija, kuomet visuomenė bei verslas netinkamai vartoja patentavimo sąvoką. Patentuojami yra tik išradimai, o dizainas ir prekių ženklai yra registruojami.

Jaunieji dizaineriai, norėdami įregistruoti savo dizainą, gali kreiptis į Valstybinį patentų biurą ir registruotis į nemokamas (pro bono) konsultacijas įvairiais intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais galima interneto svetainėje www.intelektine.lt/konsultacijos. Konsultacijos nuo rugsėjo 1 d. vyksta nuotoliniu būdu, per „Microsoft Teams“ programą. Vienos konsultacijos trukmė siekia 30 minučių.

Norėdami sužinoti ar prekinis ženklas yra įregistruotas Europoje, galite apsilankyti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuro duomenų bazėje www.euipo.europa.eu/eSearch.   

Daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą galima rasti ir Valstybinio patentų biuro parengtoje skrajutėje bei internetinėje svetainėje