Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto
tarpdisciplininė mokslinė konferencija
Skaityti vaizdą, regėti tekstą
Ar vaizdas gali būti skaitomas ir ar tekstas gali būti regimas? Vaizdo ir teksto santykyje susilieja pažintinė kalbos galia ir vizualinio vaizdavimo betarpiškumas. Šio santykio problematika akstina mąstytojus dar nuo Antikos laikų – Homero „Iliadoje“ aptinkame pirmąjį Vakarų literatūroje ekfrazės, t. y. meno kūrinio aprašymo, pavyzdį. Vaizdo ir teksto santykio glaudumas ir problemiškumas išryškėja, gilinantis į Renesanso ir ypač Baroko laikotarpiais suklestėjusios emblemikos žanro konceptualumą ir teksto bei vaizdo paradigmų susikirtimą. XX a. filosofijoje išryškėjo nauja vaizdo tekstualumo ir teksto vizualumo samprata. Prancūzų semiotiko Roland‘o Barthes‘o teoriniuose tekstuose suformuota moderniojo mito samprata pabrėžė ne žodinę, bet vaizdinę pasakojimo galią iškraipyti regimojo pasaulio vaizdą. W. J. T. Mitchell‘o vaizdų teorijoje žodžių ir vaizdų santykis yra dinamiškas, jie veikia kartu, kurdami prasmę, kurios nė vienas iš jų negalėtų perteikti atskirai. Jacques‘o Rancière‘o estetinėje teorijoje būtent vaizdo ir teksto santykis suprantamas kaip formuojantis mūsų pasaulio suvokimą.
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto rengiama tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Skaityti vaizdą, regėti tekstą“ kviečia giliau nagrinėti teksto ir vaizdo santykį.
Kaip vaizdas ir tekstas naudojamas atskirais laikotarpiais ar pavieniuose meno kūriniuose? Kaip kuriami vaizdai ar jų sistemos, aiškinančios ir perteikiančios idėjas, sąvokas ar reiškinius? Kaip vaizdas perima teksto funkcijas? Ir kaip tekste siekiama užkoduoti vaizdines žinutes? Kviečiame teikti pranešimus, kuriuose nagrinėjamos įvairios teksto ir vaizdo jungtys Lietuvos kultūroje – nuo istorinių vaizdo ir teksto sąrangos pavyzdžių (tokių kaip emblemos, herbai bei įrašai ir pan.) iki šiuolaikinių – reklamos, socialinių tinklų, šiuolaikinio meno, mokslo publikacijų ar kitų medijų transliuojamų vaizdų.
Kviečiame pristatyti pačius įvairiausius žodinės ir vaizdinės kalbų susidūrimus, jų dialogus ir abipusį bendradarbiavimą (arba jų priešiškumą) įvairiais istoriniais laikotarpiais ar jų tyrimo perspektyvomis – tiek teorinėmis, tiek praktinėmis.
Konferencijos organizatoriai: dr. Jolita Liškevičienė, dr. Tomas Riklius
Konferencija planuojama 2025 m. gegužės 8–9 d.
Pranešimų santraukas lietuvių kalba (apie 250 žodžių) ir trumpą savo CV (iki 120 žodžių) siųsti iki 2024 m. gruodžio 1 d., el. paštais jolita.liskeviciene@vda.lt ir tomas.riklius@vda.lt.
