Ekspozicijos vaizdas iš Roberto Narkaus personalinės parodos Nešėjas, 2017 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Nuotrauka: Robertas Narkus ir Šiuolaikinio meno centras
Kvietimas teikti pranešimus konferencijai
Meno ir darbo santykis Rytų ir Centrinės Europos šalių šiuolaikiniame mene po 1991-ųjų
Rengėjas: Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas
Parneris: Šiuolaikinio meno centras
Vieta: Sapiegų rūmai, Vilnius
Data: 2024 m. gegužės 9–10 d.
Griuvus geležinei uždangai bei Vidurio ir Rytų Europos šalims atkūrus demokratiją, radikalias permainas visose gyvenimo srityse lydėjo ne mažiau ryškūs menininkų darbo ir jo sampratų pokyčiai. Rytų bloko šalys, ypač buvusios SSRS narės, skubėjo įsisavinti ir išgyventi meno raidos etapus, kurie nebuvo joms prieinami buvusių režimų kontrolės ir cenzūros sąlygomis. Suklestėjo naujos meno formos ir strategijos (performansas, instaliacija, intervencijos viešojoje erdvėje, bendradarbiavimo praktikos, medijų menas), o koncepcijos aštrumas ir organizavimo gebėjimai tapo tiek pat svarbūs, dažnai net svarbesni už profesinius menininko įgūdžius.
Kaip pastebi sociologai, laisvosios rinkos reforma ir demokratijos institucionalizavimas posocialistinėse Europos šalyse sutapo su bendresniais pokyčiais kapitalistinėje santvarkoje – tai spartus tarpvalstybinio kapitalo augimas, informacinių ir ryšių technologijų diegimas daugelyje verslo bei kasdienio gyvenimo sričių, ir spartūs pokyčiai darbo rinkoje, kas kart vis labiau priklausomoje nuo lankstaus, lengvai pakeičiamo ir trumpalaikio darbo. Darbo tema – viena labiausiai politizuotų ir propagandos mašinai pajungtų temų socialistinių šalių vaizduojamajame mene – daliai menininkų, reaguojančių į naujas ekonomines, politines ir socialines sąlygas, vėl tapo pagrindine kūrybos tema. Ši menininkų savivoka atsiskleidė ir kaip naujas darbo temos traktavimas meno kūriniuose, ir kaip kritiškas meninio darbo organizavimo permąstymas.
Nors konferencijoje pagrindinis dėmesys skiriamas meno ir darbo santykiui Rytų ir Vidurio Europos šiuolaikiniame mene nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio, ji neapsiriboja šiuo laiko ir geografiniu kontekstu, nes naujos meninio darbo formos ir reikšmės skatina ieškoti palyginimų ar teorinių įtakų kitose ekonominėse, politinėse ir kultūrinėse terpėse. Konferencija kviečia kelti klausimus apie darbo reprezentacijos pokyčius šiuolaikiniame mene, teorines meno ir darbo santykio prielaidas ir raidą, menininkų tapatybę ir socialinę savimonę, meno kūrinių gamybos būklę – medžiagas, įrankius, įgūdžius, darbo pasidalijimo ir autorystės formas.
Galimos temos (bet ne ribos):
- Menininkų organizacijos pereinamuoju laikotarpiu nuo socializmo prie kapitalizmo
- Organizuotas darbas šiuolaikiniame mene: deleguotas darbas, menininkų valdomos organizacijos, bendradarbiavimas
- Darbo refleksijos ir kritika meno kūriniuose
- Amatininkystės sugrįžimas į šiuolaikinį meną
- Vadybiškumas kaip meninė strategija
- Darbo ir meno gamybos automatizavimas
- Menininkų profesinė tapatybė ir santykis su ne meno darbuotojais
- Meistriškumas vs. įgūdžių nureikšminimas
- Meno gamybos procesas ir postprodukcija, pasiruošimo medžiaga ir likučiai
- Darbo eksponavimas: dirbančio menininko reprezentacija
- Ir t. t.
Kviestiniai pranešėjai
Josefine Wikström (Stokholmo menų universitetas)
Lars Bang Larsen („Art Hub“ menų centras, Kopenhaga) & Søren Andreasen (menininkas, Kopenhaga)
Mokslinis komitetas
Caterina Preda (Bukarešto universitetas)
Edgaras Gerasimovičius (Vilniaus dailės akademija)
Harry Weeks (Niukaslo universitetas)
Katalin Krasznahorkai (Brandenburgo kultūros ir istorijos asociacija)
Lina Michelkevičė (Vilniaus dailės akademija)
Marquard Smith (Londono universiteto koledžas / Vilniaus dailės akademija)
Pascal Gielen (Antverpeno universitetas)
Pasiūlymus 20 min. trukmės pranešimams anglų kalba galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d., užpildžius kvietimo formą šioje nuorodoje. Visais papildomais klausimais prašome kreiptis į konferencijos rengėjus Edgarą Gerasimovičių, edgaras.gerasimovicius@stud.vda.lt, arba Liną Michelkevičę, lina.michelkevice@vda.lt.
