Iliustracijos fragmentas: Pranciškus Smuglevičius, „Galvų etiudai“, 1785. Drobė, aliejus, 38,5 x 32,5 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, LNDM T 2141

Tarpdalykinė mokslinė konferencija
AMŽIUS LIETUVOS KULTŪROJE: IDENTIFIKACIJA, RAIŠKA, REPREZENTACIJA
Skiriama Vilniaus 700 m. jubiliejui

Amžius  –  tai labai plati ir daugiaprasmė sąvoka, visų pirma skirta įvardyti laiko matą – labai konkretų šimtmetį ir abstraktesnį laiko kiekį, kurio gali būti mažiau ar daugiau, kuris gali nurodyti pradžią ir pabaigą, augimą ir nyksmą.  Amžiumi įvardijamas laikas Vakarų Europos klasikinėje dailėje turi savo ikonografiją, susijusią su keturiais metų laikais ir jiems prilyginamais žmogaus gyvenimo etapais – vaikyste, jaunyste, branda ir senatve. Taigi, amžiumi galima nusakyti antropologiškai suvokiamos gamtos, o kita vertus – gamtiškai suvokiamo žmogaus ir kitų gyvų organizmų buvimo ir kismo laike dinamiką.

Amžiaus sąvoka tarnauja įvardijant ir valstybės, miesto, pastato ir įvairiausių kitų  kultūros darinių gyvavimo trukmę ar etapą. Tai ne tik metaforiška, bet ir instrumentinė sąvoka, nurodanti meno kūrinio ar kito daikto sukūrimo ir/ar pagaminimo laiką. Vieno ar kito amžiaus, epochos įvardijimas mums daug ką pasako ne tik apie jam priklausantį kūrinį, bet ir apie jo gyvensenos, kultūros kontekstą ir atskiro dailės ar architektūros kūrinio reikšmę jame. Be to, amžiaus cenzas taikomas nustatant ir kultūros vertybės įpaveldinimo galimybes.

Galima būtų vardinti ir daugiau šios temos aspektų – vieni klaustų, kaip interpretuojamas pats amžiaus konceptas kultūros istorijoje ir teorijoje, menotyroje ir paveldosaugoje, kiti skatintų atskleisti, kaip istorinė amžiaus nuoroda leidžia identifikuoti ir  aprašyti įvairiausius Lietuvos kultūros istorijos fenomenus. Be to, skirtingi amžiai kultūroje, kaip ir skirtingo amžiaus žmonės, priversti sugyventi kartu. Kaip klostosi jų santykiai, kaip vienas kitą jie mato, jaučia ir keičia? Visus šiuos ir kitus, čia neiškeltus klausimus kviečiame svarstyti VDA Dailėtyros instituto organizuojamoje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje.

Konferencija planuojama 2023 m. gegužės 4–5 d.
Pranešimų santraukas (apie 250 žodžių) siųsti iki 2022 m. gruodžio 1 d., el. paštu tojana.raciunaite@vda.lt ir dalia.klajumiene@vda.lt.