Š. m. kovo mėn. pabaigoje Vilniaus dailės akademijos bibliotekos atstovai lankėsi Estijos dailės akademijos bibliotekoje. Komandiruotė organizuota, pateikus paraišką ir laimėjus konkursą stažuočių vizitams pagal Erasmus+ programą.
Bibliotekos direktorė Rūta Kuodienė ir duomenų bazių administratorė Vaida Jankauskaitė turėjo puikią galimybę susipažinti su Estijos dailės akademijos bibliotekos darbuotojų veiklomis: vadyba (planavimu ir finansinių išteklių paskirstymu), informacijos išteklių komplektavimu ir katalogavimu, paslaugomis akademinei bendruomenei bei išorės lankytojams. Estijos mokslo ir studijų institucijų bibliotekų dokumentai aprašomi trijose skirtingose informacinėse sistemose, o Lietuvos akademinės bibliotekos naudoja vieningą informacinę sistemą.
Diskutuota su visais bibliotekos darbuotojais, susipažinta su kiekvieno jų atsakomybės sritimis. Apžiūrėtos bibliotekos atvirų fondų ir nedidelės saugyklos erdvės, susipažinta su studijų aplinka, poilsio erdvėmis studentams bei darbuotojams. Pasidalinta patirtimi apie visų studijų pakopų baigiamųjų darbų saugojimą popieriniu formatu ir elektroninėje erdvėje. Džiugu pripažinti, kad šioje srityje Vilniaus dailės akademijos biblioteka yra vienu laipteliu aukščiau – baigiamieji darbai praeina teksto sutapties patikrą iki gynimo. Tačiau Estijos dailės akademijoje atsakomybės už studijų baigiamąjį darbą pasidalina po lygiai – studentui, darbo vadovui, studijų tarnybai, bibliotekai. Jaučiamas glaudesnis bendradarbiavimas dėl bendro rezultato, viešinant studijų baigiamuosius darbus. Aptartas bibliotekos vaidmuo registruojant mokslinę produkciją. Kolegos Taline yra sukūrę lokalią sistemą su talpykla, kurią palyginome su Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacine sistema (eLABa), kurioje kaupiami ir viešai prieigai teikiami mokslo ir studijų dokumentai ir/ar jų metaduomenys (baigiamieji darbai, mokslo publikacijos, ir jau neseniai atsiradusi galimybė registruoti meninės veiklos produkciją). Susipažinta su parodų bibliotekoje rengimo principais, informacijos pateikimo vieningame stiliuje būdais, labiau išvystomis e-paslaugomis (e-skaitytojo kortelė, itin nauji galingi kompiuteriai, nemokamas spausdinimas/kopijavimas/skanavimas).
Pagal Estijos dailės akademijos bibliotekininkų rekomendacijas buvo aplankytos ir kitos akademinės, viešosios, muziejų ir galerijų bibliotekos Talino bei Tartu miestuose ir netgi kelios bibliotekos Helsinkio mieste, Suomijoje. Tarptautinių susitikimų metu susipažinta su įvairaus lygmens bibliotekų paslaugomis. Didesnis dėmesys skirtas meno bibliotekų lankymui. Sužavėjo Tartu Pallas taikomųjų mokslų universiteto bei profesinės dailės mokyklos bendros bibliotekos darbuotojų požiūris į teikiamas paslaugas studijuojančiam jaunimui. Nuo pat pirmų mokslo dienų itin didelis dėmesys skiriamas skaitymo įgūdžių ugdymui ir saugiai psichologinei būsenai palaikyti. Biblioteka – tai ta vieta, kur turi jaustis labai saugus, nebijoti klausti. Dažnu atveju bibliotekininkas čia tampa pagalbininku, ieškant informacijos per žaidimą, bei psichologu.
Užmegzti ryšiai su Estijos meno bibliotekų asociacijos nariais, kuriai priklauso bibliotekininkai iš Estijos dailės akademijos; Pallas taikomųjų mokslų universiteto (Tartu); Tartu profesinės dailės mokyklos; Tartu universiteto; kitų mokslo, studijų ir kultūros institucijų. Beje, 2022 m. rudenį net 14 šios asociacijos narių lankėsi Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje.
Iš visų aplankytų bibliotekų, turbūt, didžiausią įspūdį paliko Helsinkio centrinė Oodi biblioteka (Lietuvoje tai būtų pagrindinė miesto viešoji biblioteka). Bibliotekos koncepcija išprovokavo diskusijas tarp miestiečių – kokia gi turėtų būti biblioteka? Kam ji skirta? Remiantis XXI a. bibliotekų koncepcijomis, šiuolaikinė biblioteka turi pasiūlyti skaitytojams/lankytojams ne tik knygas, žurnalus ir kitus šaltinius, erdvę studijoms, individualiam bei grupiniam darbui, bet ji turi būti erdvė bendravimui, kūrybiniams sumanymams įgyvendinti, diskusijoms, poilsiui net žaidimams ir sportui. Pavyzdžiui, Tartu universiteto biblioteka turi atskirą sporto salę, kuri yra atvira visiems nustatytomis valandomis, išskyrus keletą išimčių. Oodi bibliotekoje išsiskyrė šiuolaikinės architektūros vientisumu, interjero ir paslaugų derme, aiškia infografika, daugiakalbiškumu nuorodų sistemose. Žinoma galima ginčytis, ar visa tai tinka studijų aplinkai? Tačiau tikrai daugelį paslaugų ir funkcionalumų galima būtų pritaikyti ir Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje. Pirmiausia verta būtų apsvarstyti savitarnos išdavimo sistemos diegimą.
Helsinkio mieste svečiuojantis tik kelias valandas, aplankytos dar dvi bibliotekos: Helsinkio universiteto bei Kiasma šiuolaikinės dailės galerijos bibliotekos. Ir vėlgi – didžiausias įspūdis bibliotekų vizualinėje grafikoje – puikiai pateikiamos nuorodos, kaip ir kur ieškoti, žaidimai spalvomis (knygos sužymėtos skirtingų spalvų lipdukais, priklausomai nuo jų išdavimo termino) ir pan.
Vizito įspūdžiais ir nuotraukomis jau spėta pasidalinti su Vilniaus fakulteto bibliotekos kolegomis. Bibliotekų švaros dienos metu diskutavome ir svarstėme, kas mums būtų svarbu, tobulinant bibliotekos paslaugas, kokių naujovių galime pasisemti iš užsienio kolegų.
Pirmiausia džiaugiamės, kad bendradarbiavimas tarp VDA ir Estijos dailės akademijų leis abiejų institucijų bendruomenėms pasiskolinti trūkstamus elektroninius dokumentus bei keistis leidyklų leidžiamais leidiniais. VDA biblioteka galės dalyvauti Estijos meno bibliotekininkų asociacijos rengiamuose seminaruose.
VDA bibliotekos direktorė Rūta Kuodienė
