Dovanok vaikeli

Paroda vyksta VDA bibliotekos abonemente: 331 kab. Maironio g. 6, Vilnius.

Parodos atidarymas: balandžio 25 d. 16:30 val. 

               Jei užklystumėt į senuosius Akademijos rūmus, Maironio g. 6, būtinai pakilkit į trečiąjį aukštą. Į Akadės bibliotekos - abonemento patalpas. Jums kelią gali pastoti kliūtys. Mat restauruojama freska "Sadutė". Pagaliau. Po kojom gali pasipinti skiediklio butelaitis, tad atsargiai. Pakaušiu galit stuktelti į improvizuotus pastolius iš kopėčių. Tiek tos bėdos - nusimušit tos dienos ūgio perteklių, jei esat ilgas, jei  gamta-motulė nepašykštėjo metrų ir centimetrų. Verta. Nes bibliotekoje vyksta šiuolaikinio menininko Joginto Čepulio meno kūrinių paroda. Simboliška, kad šiai parodai pasiruošta po Prisikėlimo ir Dievo gailestingumo švenčių. Dailininko kūryba tampriai susijusi su sakraline daile, lietuvių liaudies mitologija, liaudies menu. Ir be abejo su nūdienos tempu, iššūkiais, nuolatine skuba, nežinia. Siūloma savo išmaniuosius su visagaliu Internetu išjungti, ar nustumti į kuo giliausią užantį. Jums nebus pateikta navigacija ir nuorodos, ką turėtumėt įžiūrėti kiekviename dailininko paveiksle. Teks pasikliauti trečiąja-dvasios akimi. Skaitykit parodą kaip laišką, kaip ištarmę.

Laiškas močiutei

               Tai dovana. Kuklus rūpintojėlio kryžius. Kryžmos baigiasi smulkiu baltišku ornamentu-kryželiais. Jie tarsi pritvinkę pavasario pumpurai, pulsuoja gyvastimi. Kryžius tuoj virs lapojančiu medžiu. Viršūnėje gieda mažutė paukštelė. Ji saugi, lyg ją glaustų lapija. Tai atkartotas mūsų pagoniškas mitas apie kūno virtimą medžiu, prisikeliančiu naujam žydėjimui, naujai pradžiai.

Laiškas mamai

               Šis laiškas parašytas pasitelkus Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolės Marijos Faustinos Kowalskos viziją. Daugybę kartų matytas atvaizdas,vis iškrintantis paveikslėliais iš maldaknygių. Jėzus vilki baltus įkapių marškinius. Laiminanti dešinioji ranka ir kairioji ties drabužio properša, iš kur sklinda raudonų ir baltų šviesų pluoštai. Dievo sūnaus plaukai žvilga rasos karoliais, Jo basos pėdos paliko pėdsakus ant baltų celės grindų. Jis visai nedieviškas. Žmogiškas, nors spindintis. Jis drąsina, Jis teikia viltį, kad gyvybė visada nugali mirtį. Žvelgdamas lengvai patiki, jog Jėzus laimina mūsų gyvenimus, mūsų sveikatą. Mūsų namus, kai mes į juos įžengiame ir kai išeiname. Laimina mūsų šeimas, darbą. Laimina mūsų dvasinį gyvenimą, visus projektus ir tikslus. Tegul visada taip būna.

Laiškas mylimajai

               Nebaigtas. Kokios spalvos dangus? Dangiškos. Giedros. Visi skausmo ir pagiežos debesys kažkur už horizonto. Prapuolė nugarmėjo su visais perkūnais, žaibais, demonais. Akiplotyje vien auksavilnės debesų avelės.

Laiškas dukrelei

               Labai šiltas. Tėvelio pasaka mažylei.  Vandenyje nardo auksažvynė žuvelė. Baikšti. Slapstosi linguojančiose vandens žolėse. Mėgsta paridenti raudoną kamuoliuką. Ten tiek daug beribės tėvo meilės. Tvirtas pažadas, kad visada ves už rankos, gins ir saugos, pildys norus ir svajones. Nors tam teks pasitelkti pagalbinius rakandus - virvelę ir plastiliną.

Laiškai kitiems

Laiškas Yoko Ono, nors ji visada buvo Džono Lenono šešėlyje. Yoko visada lydės moters, kuri sugriovė The Beatles, šlovė. Žinoma avangardistė, vargu bau ar rasis bent vienas, kuris žinotų jos kūrinių pavadinimus. Mat, Yoko Ono kūrybos  medžiaga - idėjos. Ak, gal Jurgis Mačiūnas, prietelius iš fluxus judėjimo, tai jis pašnibždėjo Yoko idėją apie medžiais paverstus vaikus? Antraip, kaip gi būtų atsiradusi instaliacija "Laisvės pažinimo sodas", eksponuota Kaune? Daugybė medinių karstelių suskvarbytų liaunais spygliuočiais, besiveržiančiais į saulę. Mūsų mitas pasklidęs po platųjį pasaulį.

Laiškas  Mikelandželo (Michelangelo) Delfų Sibilei. Fragmentas. Daili galvelė, išsitaršiusiomis garbanomis, akių žvilgsnis per petį. Sibilė - pranašė. Klajoklė. Bevardė. Anot Heraklito, jų vardas toks, kokioje vietovėje yra jų šventykla. Sibilių pasakyti žodžiai nejuokingi, nepadailinti, nepagražinti, ištarti su Dievo pagalba, išliks tūkstančius metų.

               Dailininko Joginto kairioji ranka yra dominuojanti. Arčiausia širdies. Kairiarankiai Dievo apdovanotieji. Jiems pažinūs mitai ir legendos. Kad ir didysis Pablo Picasso. Gyvename tokiame laikmetyje, kai niekas ir niekuo nebegali nustebinti. Ši paroda teigia, jog pavasarinis potvynis yra stebuklas, jis neturi pabaigos. Kad kūryba yra neišsemiamas bedugnis šulinys. O tie, kurie seniai mirė už mus, arba praėjo prošal - gyvena mumyse. Ši paroda yra dvasinga. Ateikite ir suprasite.

Vyr. bibliografė Romualda Kiršaitė