• Naujienlaiškis
  • Aukštųjų studijų fakultetas

    Vaida Ragėnaitė

    Disertacijos tema "Pilietinio pasipriešinimo motyvai ir jų šaltiniai Lietuvoje ir Lenkijoje XIX amžiuje: Kanuto Rusecko atvejo tyrimas". Vadovė doc. dr. Birutė Vitkauskienė

    Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo kontekste, naujo požiūrio reikalauja Lietuvos visuomenės pastangos atgauti nepriklausomybę XIX amžiuje. Nors Pilietinis pasipriešinimas 1831 ir 1863 metų sukilimuose neišlaisvino Lietuvos ir Lenkijos, tačiau rodė nepaliaujamą ryžtą atgauti laisvę. Viltis atkurti buvusią valstybę visą XIX amžių buvo nemari, veikti skatinanti idėja. Kuo labiau jautėsi svetimos valdžios priespauda, tuo labiau stiprėjo istorinės atminties vaidmuo. Į visuomenei padarytą nuoskaudą buvo atsakoma paveiksluose ir poetų tekstuose garbinant praeitį, įkvepiant siekti naujos valstybingumo vizijos, kurią realizuoti pavyko 1918 metais.

    Šio mokslinio darbo tikslas atskleisti pilietinio pasipriešinimo motyvų raišką Lietuvos ir Lenkijos XIX a. dailės kūriniuose, didžiausią reikšmę teikiant Lietuvos ir Lenkijos XIX a. sukilimų politiniam kontekstui. Svarstoma kaip visuomenės pastangos atgauti nepriklausomybę 1831 ir 1863 metais paveikė dailės raidą. Dėmesys taip pat telkiamas ir į Europos XIX a. dailės kontekstą, paženklintą Prancūzijos revoliucijos.

    Šiame darbe per Kanuto Rusecko atvejo tyrimą, išryškėja XIX a. Lietuvos ir Lenkijos dailės kūrėjo išskirtinis vaidmuo visuomeniniame gyvenime. Būdamas piliečiu be valstybės, jis veikė kaip viešasis intelektualas, aktyvus kovojantis politikas.