1793 m.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojoje mokykloje (1579–1781 m. vadintoje Vilniaus akademija) įkurta Architektūros katedra, kuriai pradėjo vadovauti prof. Laurynas Stuoka–Gucevičius.
1797 m.
Įsteigta Tapybos ir piešimo katedra. Kuriai ilgą laiką vadovavo prof. Pranciškus Smuglevičius, vėliau jo darbą tęsė prof. Jonas Rustemas.
1803 m.
Pertvarkius Vyriausiąją mokyklą į Vilniaus universitetą, įsteigtas literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros katedra.
1832 m.
Katedrų veikla nutrūko carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą. Dailės buvo mokomasi Kanuto Rusecko ir kitose studijose, Ivano Trutnevo piešimo mokykloje. Aukštojo mokslo Lietuvos menininkai siekė Rusijoje bei Vakarų Europoje.
1919 m.
Iš naujo atidarius Vilniuje Stepono Batoro vardu pavadintą universitetą, jame buvo ir Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.
1922 m.
Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923), grafikos, skulptūros (abi 1926), dekoratyvinės tapybos (1929), keramikos (1931), industrinės dailės (1938) studijos.
1940 m.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos seimui priėmus Dailės mokyklų įstatymą, Kauno meno mokykla ir Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą.
1941 m.
Sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. Vilniaus valstybiniu dailės institutu).
1943 m. Nacių okupacijos laikotarpiu abi šios mokyklos buvo uždarytos, o 1944 m. vėl atsikūrė.
1951 m.
Remiantis tuometinės sąjunginės aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu, abu institutai sujungti į vieną – Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą ir pereita prie sąjunginių planų bei programų. Institute buvo šios specialybinės katedros: Tapybos (su molbertinės tapybos, freskos ir mozaikos, vitražo, teatro dekoracijos studijomis), Grafikos, Skulptūros, Architektūros kompozicijos ir projektavimo, Keramikos ir Dailiosios tekstilės (dvi pastarosios perkeltos iš Kauno).
1959 m.
Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.
1973 m.
Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai.
1990 m.
Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą. 1991 m. Įkuriamas Kauno dailės institutas.