VDA ADDAM „Taikomųjų specialybių piešimo pagrindų“ kursų dėst. Aistės Burkės mokiniams skirtos prizinės vietos Tarptautiniame ekslibrisų konkurse „Trakų diplomatijos tiltai: vizitai, ambasados, atsiminimai“.
Tarptautinio konkurso vaikų ir jaunimo grupėje I-os vietos nugalėtoja paskelbta Petra Aušrinė Matulevičiūtė (15 m.).
.jpg)
Laureatu vaikų ir jaunimo grupėje išrinktas Kipras Jonas Kibildis (17 m.).
.jpg)
„Viduramžių diplomatinis bendravimas skyrėsi nuo šiuolaikinės diplomatijos, buvo fragmentiškas, o ne tęstinis. Fiksuota delegacijų sistema ir nuolatinis pastoviai reziduojančių ambasadorių organas – pagrindiniai šiuolaikinės diplomatijos elementai išryškėjo tik XV amžiaus pabaigoje, kai daugelis Italijos miestų-valstybių įkūrė pirmąsias nuolatines užsienio atstovybes. Toje epochoje ryškėja miestų diplomatija, piliečių diplomatija, monarchų ir valstybių diplomatijos. Tiek dabar, tiek praeities epochose iš pradžių diplomatija atmeta valstybę kaip pagrindinį diplomatijos veikėją: diplomatiją vykdo asmenys, o ne beveidžiai metonimai. Sprendimus aukščiausiose valstybių valdymo institucijose galiausiai priima žmonės, turintys savo asmenybę, patirtį ir darbotvarkes, veikiantys tam tikrame politiniame ir kultūriniame kontekste. Vienas iš pagrindinių viduramžių diplomatijos bruožų buvo didžiulis diplomatinių veikėjų spektras, panašus į įvairius nevalstybinius veikėjus, kurie ir šiuo metu užsiima diplomatiniais santykiais. Valdovai, riteriai ir patricijai, misionieriai, piligrimai ir nuncijai, diplomatai, raštininkai ir amatininkai, vienuoliai, intelektualai ir mokslininkai, pirkliai, vienuoliai ir kariūnai, menininkai, muzikantai ar politikai, keliaujantys tranzitu ir susipažinti su pačia Lietuva. Visi, kurie paliko savo įspaudus mūsų istorijoje ir parsivežė įspūdžius, užfiksuotus duomenis dienoraščiuose, korespondencijoje, parašę pirmuosius „kelionių vadovų“ prototipus, fiksavę įspūdžius kelionių donatorių ataskaitose, parašę savo atsiminimus ar memuaruose fiksavę jau kiek susigulėjusius įspūdžius, kūrė visos šalies ir Trakų miesto pasaulinį įvaizdį. Kartografų, dailininkų užfiksuoti atvaizdai, o vėliau atsiradusios fotografijos ir filmuota medžiaga yra išsamūs, nuoseklūs ir veik neabejotino turinio šaltiniai. Trakų miestui teko nemenkas vaidmuo palaikant tiek ekonominius, tiek politinius ryšius su užsienio valstybėmis. Šis miestas, kaip joks kitas, siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo epocha – XV a. pr. Trakai buvo klestintis miestas, jame lankėsi daug pirklių, garbingų svečių, užsienio pasiuntinių, kurie buvo priimami Salos pilies rūmų reprezentacinėje menėje.“
Plačiau: https://www.facebook.com/groups/496277571284045
