VDA ekspozicinėje erdvėje 5 Malūnai balandžio 15–30 d. veikė dviejų VDA studenčių paroda „Tai užtruko penkias dienas“

Besisukantys ratai, atsilapojančios durelės, sukiojami veidrodėliai, atsidarinėjantys langai, mirksintys žibintai, naviguojantys GPS – išsibarsčiusios, ryškiaspalvės, kalbančios mašinų detalės juda be galo, visas penkias dienas ir dar ilgiau. Tik patys automobiliai – įstrigo kamštyje ir ilgėliau įsižiūrėjus nekyla abejonių – jie niekur nenuvažiuoja, visi veiksmai kartojasi, kartojasi, kartojasi, galerijoje kuriama veiksmo iliuzija. Kartais ir mes, kaip ir jie, laukiame žalios šviesos.

Simona Jurčiukonytė (g. 1994) – pirmo magistro kurso grafikos studentė.

Aušra Umbrasaitė (g. 1996) – ketvirto kurso animacijos studentė.

--------------------------------------------------------------------------------------------------

Paroda „Tai užtruko penkias dienas“ yra dvejų akademijos studenčių, Simonos Jurčiukonytės ir Aušros Umbrasaitės, eksperimentas, kuriame autorės savęs klausia, kaip suvaldyti erdvę, vaizdą, pasakojimą ir žiūrovą, kviečiant patirti iliustraciją, ištrauktą iš jos įprasto, knyginio, formato.

Pirmojoje parodos dalyje (nuo kovo 15 dienos iki kovo 22 dienos) buvo galima susipažinti su trimis parodos veikėjais. Galerijos erdvė ir natūrali dienos šviesa veikė vaizdus, vertė juos tai ryškiai matomais, tai vos vos įžvelgiamais.

Antrojoje parodos dalyje (nuo kovo 24 d. iki kovo 29 d.) nusileidę nuo lubų vaizdai išsibarstė ir ėmė kalbėtis. Žiūrovas buvo kviečiamas tyrinėti erdvėje išsiskaidžiusią iliustraciją. Nors vaizdų segmentai ir sudarė bendrą visumą, tačiau įžengus į mažą labirintą - neišvengiamai kažką atradai, o kažką pametei – nusisukai, užstojai. Taip projekcijos sukūrė vaizdą, kuris nėra tikras ir būtent tokiu nori ir būti – nepretenduojančiu išlikti.

Truputį daugiau nei dvi savaites toje pačioje vietoje vis judančių automobilių kasdienio gyvenimo pasakojimai į vieną bendrą triukšmo, spūsties ir laukimo kupiną istoriją susidėliojo likus tik penkioms dienoms iki parodos pradžios.