Roma Mikalauskytė | Laimės indeksas

2023 01 19 – 02 06

VDA galerija „5 malūnai“
Parodos atidarymas sausio 19 d. 19 val.

Aš atsiprašau, bet dar nenoriu tapti realybės chirurgu. O tu?

Ėjai ieškoti turtų, užkastų po vaivorykšte,
Bet pasirodė, kad tai tik iliuzija.
O kur Tas tikrasis turtas?
Ar tu prisimeni, kai bandei prisikviesti milžinų pagalbos?

Ko toks pyktis?
Moki pinigus dėl sukrėtimo?
Tai reikia pagaliau gal nusiimti rožinius akinius?
Juk geriausias scena, — gatvė.

Svarbu padėti, bet ne kiekvienas nori gyventi.
Negali išgelbėti viso pasaulio.
Reikia nubrėžti ribą tarp Geradario sindromo, nes...
kas iš to, kad kaimyno sodu rūpiniesi labiau nei savuoju,
kai tavo gėlės džiūsta, vandens bei trąšų trūksta...
Vis tiek nėra teisingos pozicijos situacijoje, kontroversija išliks.

Juk visada svarbiau investuoti į gražų fasadą, bet ne į stiprią konstrukciją.

Ranką ranka glosto.
Juk taip yra.
Graži teorija, praktiškai neįgyvendinama.
Įstatymas ir konstitucija — tai mūsų visuomenės pagrindas, mūsų visuomenės šviesa,
kuri lūžta kiekviename žingsnyje, kiekviename posūkyje, kiekviename kampe,
Svarbu tik žinoti, kiek galima eiti, kur galima nusukti.

Naujas įstatymas.
Draudimas.
Na ir kas?
„Investicija“ ne ten padaryta.
Juk žmonės Tai daro ne iš laimės...
Ne iš laimės jie tai daro...
Bet tada iškyla klausimas,-
Kaip tą mūsų laimės indeksą apskaičiuoti?

Aš atsiprašau, bet dar nenoriu tapti realybės chirurgu.

Pagrindas paremtas paprastu fizikos dėsniu — perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę, šviesos intensyvumas pasiskirsto pagal dažnius ir spalvas. Susidaro spektrinė projekcija, kuri suteikia iškraipytą erdvės suvokimą, lyg airių legendoje apie Leprekono užkastą aukso puodą po vaivorykšte, tačiau prie jo niekada neprieisi, todėl turtas lieka tik iliuzija. Fizinėje ekspozicijoje fizinis priėjimas įmanomas, bet žadėtojų turtų nerandi.

Instaliacijos veikimo laikas kasdien 16 — 20 val.

Roma Mikalauskytė (g. 1999) tarpdisciplininio meno kūrėja, VDA Grafikos programos IV kurso studentė, kuri savo kūryboje apjungia mokslą ir meną bei nagrinėja socialines temas. Instaliacijose vyrauja detalės iš kasdienybės, manipuliuojama jų masteliu, taip fragmentus paverčiant meno kūriniais erdvei.

M. Marcelionytės-Paliukės nuotraukos.