Birželio 7 – liepos 12 d. VDA galerijoje „5 malūnai“ pristatoma Ievos Babilaitės personalinė paroda „Chaosas arba mąstymas apie tvarką“
Dar kartą klausiu tavęs, ar pavyko susitvarkyti?
-Ne!!!
Tai neįveikiama teritorija. Kai tik baigiu vieną darbą, net jo nebaigus dengiasi kitas medžiagų sluoksnis reikalingas naujam kūriniui. Gal net ne kūriniui, veikiau eksperimentui. O jų daug . Įspūdis toks , kad besitęsiančio ir nevaldomo chaoso egzistavimas grindžiamas eksperimentais ir nuolatinėmis savęs paieškomis. Maniau, kad suplėšius senus piešinius ir juos suspaudus į stiklainio formą kaip konservuotus agurkus, išsivaduosiu, tai yra prasivalysiu kelią kuriuo paėjėjus rasiu laukymę neįtikėtinai įdomių augalų tinkančių nuovirui, o juos išgėrus pažinsiu trijų pakopų atsakymus sprendimams įgyvendinti.
Fantazuoji, mieloji, geriau papasakok apie naujas cilindro formos kapsules.
Ką ten tie cilindrai, pasinaudojau šia forma ir sudėjau savo praeitį seną ir nelabai, vykusią ir nelabai.
Žiūriu į lentyną, kurioje tvarkingai džiūsta popieriniai stiklainiai, gera, net ne gražu, o gera.
Tos pasikartojančios formos kurios traukia kaip magnetas, savaip guodžia, kad ne taip jau ir blogai viskas, veikiau „ blogai“ verda tik mano galvoje. O cilindro formos kapsulėse viskas sustingę, tai yra praeities poveikis sustabdytas ir suspaustas lipalo pagalba, negrįžtamai.
O ką pasakysi apie šių kapsulių įtaką tolimesnei savo kūrybai?
Naudosiu kaip nusiraminimo priemonę, ypač jei praeities nepageidaujamos patirtys vėl ims rodyti savo veidą, tuomet pagrasinsiu joms galimybe būti susmulkintomis ir supresuotomis.
///
Paroda „Chaosas arba mąstymas apie tvarką“ yra Ievos Babilaitės Grafikos magistro baigiamojo darbo „Chaoso archyvas“ kūrybinis projektas.
Vadovė: doc. Marija Marcelionytė-Paliukė
///
Prieš pradėdama meninį tyrimą klausiau savęs ar galiu suvaldyti chaosą tiek dirbtuvėje tiek galvoje, tiek buvusį praeityje ir tikėtina ateityje. Ieškodama atsakymų apklausiau 15 (savo profesijos atstovų) dailininkų-iliustruotojų. Taip pat ir save. Apibendrindama gautus atsakymus , galiu teigti, kad netvarka dirbtuvėje kuri vienaip ar kitaip besikartodama tampa sistema-savotiška tvarka yra būtina kūrybos dalis.
Eksponuojami darbai cilindro formos popieriniai objektai, kuriuose susmulkinti supresuoti meno kūriniai sukurti 1996 -2018 metais. Darbai, skirti sunaikinimui buvo klasifikuojami į “geresnius” ir “prastesnius”. (“Prastesni”- nebepanaudojami nei kaip atspirties taškas naujai idėjai plėtoti nei kaip savarankiškas ar tinkamas perdirbimui darbas.) Geresni buvo sudėliojami į tam skirtas lentynas ar dėžutes pusmečiui, kad įsitikinčiau jog yra verti (pagal mano pačios nustatytus kriterijus) būti palikti arba sunaikinti. Laikas skirtas patikrai suteikė drąsos susmulkinti ir sunaikinti daugiau darbų nei maniau prieš pradėdama šį tyrimą ir dirbtuvės tvarkymą.
Pilnaviduriai cilindro formos objektai tai būdas suklasifikuoti, sudėlioti ir išsaugoti darbus, sukurtus 1996 - 2018 metais, suteikiant jiems naują formą. Savotiškos kapsulės primenančios urnas be galimybės atkurti buvusį kūną, tik prisiminti, apmąstyti ir eiti toliau.
Taip pat eksponuojama nuotrauka įrodanti sunaikintų darbų egzistavimą, parodanti dirbtuvėje esančią “netvarką”, pereinamąjį laikotarpį (tvarkantis) ir vėl netvarką, naujų objektų atsiradimą..
Darbai permatomosiose dėžutėse rodantys tvarkymosi proceso eigą ir laikinai vyravusią baimę supresuoti taip, kad negalėčiau atkurti turinio.
Proceso, pasikartojančių veiksmų, tai yra ritmo (reikalingų chaosui suvaldyti) fiksacija (1 val. trukmės filmas)
Manau, kad žmogus puola tvarkyti kambarius, spintas, plauti indus, karpyti gyvatvorę, kuomet pats sau tampa neįveikiama, pilna chaoso teritorija. Žiūri į save ir mato netvarką su liūdesio ir nevilties priemaišomis. Taip ir Pranutė, čiumpa mažą plastmasinę dėželę ir tvarkingai sudeda į ją sukarpytas foto juosteles.
Ieva Babilaitė
