Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų erdvėje „5 malūnai“ nuo kovo 12 d. veikia Annos Chostegian personalinė paroda „Places of trust “.

 

Kartais reikia vieno ženklo, vieno sakinio, kad visos per tam tikrą laiką akumuliuotos mintys įgytų prasmę. Šį kartą tai buvo „Find a place you trust and try trusting it for a while“ (Raskite vietą, kuria pasitikite, ir pamėginkite kurį laiką ja pasitikėti)*.

Apie kai kuriuos dalykus sunku kalbėti, net praėjus daug metų. Sunku juos įvardinti garsiai, nes supranti, kad tokiu atveju juos pripažinsi ir pradėsi ilgą ir sunkų paleidimo procesą. Tikriausiai pirma „vieta“, kuria pasitikėjau, buvo mano senelis, mano geriausias draugas, pasivaikščiojimų kompanionas ir geriausių istorijų pasakotojas. To pasitikėjimo, saugumo jausmo žodžiais išreikšti nepavyktų. Kad galėtum tą jausmą suprasti, reikėjo būti ten. Jo netekau prieš 8-erius metus. Likau be vietos, kuria pasitikėjau, likau be to jausmo.

Sąmoningai ar nesąmoningai, vis ieškojau naujos. Su kai kuriomis buvau ilgiau, su kitomis – not so much. Ir vis nežinojau, ar nors viena iš jų buvo iš tiesų ta vieta. Iki vieno keisto spalio. Nepastebėjau, kaip po ilgo laiko tas sunkiai įvardijamas pasitikėjimo jausmas grįžo.

Ši mano paroda yra laiškas seneliui, kuriame sakau: nesijaudink, viskas labai gerai. Taip pat tai yra ir savotiškas meilės laiškas mano naujai „pasitikėjimo vietai“ – mano kursiokams, kurie pamatę, koks esu „bardakas“, nepabijojo manęs „prisijaukinti“. Jiems esu dėkinga už tiek daug, kad jeigu vardinčiau, tai parašyčiau dar naujesnį Naująjį Testamentą. Todėl tiesiog dėkoju už tai, kad jie yra. Ir klauso. Ir supranta. Kviečiu šį laišką pamatyti.

*Sesers Coritos Kent pirmoji taisyklė. Supratau, kur jos esmė, vieną dieną pamačiusi ją VDA galerijos „Akademija“ palubėje dėstytojos parodoje.

Antrus metus studijuoju Akademijoje grafikos specialybę. Antrus metus stebiuosi tuo, kaip pasaulis netikėtais būdais suveda žmones.

Anna Chostegian – VDA Grafikos studijų programos 2-o kurso studentė.

Paroda veiks iki kovo 31 d.