The Uses and Abuses of Artistic Research in Post-Disciplinary Academia (Nr. 109) / Meninio tyrimo džiaugsmai ir negandos post-disciplininėje akademijoje (Nr. 109)
This Acta Academiae Artium Vilnensis (AAAV) issue brings together selected papers presented during the congress. Some of the articles are written by scholars and some by artist-researchers from all around the world. Aldis Gedutis and Vytautas Michelkevičius lay the ground for artistic research and discuss the labyrinth of inter-, trans- and other prefixes in arts and sciences as well as justify the trans-epistemic community as the caretaker of artistic research. John Hillman claims the practice is a symptom of research, while David Maroto presents “fictocritical” writing as a lifesaving boat for artists who want to seamlessly merge their fiction writing skills with (critical) theories. Magda Stanová guides us to artistic thinking in scientific research, while Greg Bruce flies us over the Atlantic Ocean and presents outlines of the local (Canadian and French-speaking world) concept of artistic research – research-creation. Bettina Minder and Pablo Müller return us back to earth in order to see how artistic research works in doctoral programs and courses in Switzerland. Andrew J. Hauner helps us witness an experimentally written research paper and question the existing formats of research outcomes. Raivo Kelomees proposes and defends a challenging hypothesis about the animistic relationship between a viewer and an artwork, whereas Sumugan Sivanesan allows us to swing and linger between karaoke theory and therapy. Finally, Christiane Keus proclaims the present condition as Postresearch!
-------------------------------------------------------------------
Šiame „Acta Academiae Artium Vilnensis“ (AAAV) numeryje surinkti straipsniai, gimę iš kongrese pristatytų idėjų. Dalį straipsnių parašė mokslininkai, dalį – menininkai tyrėjai iš viso pasaulio. Aldis Gedutis ir Vytautas Michelkevičius deda pagrindus meniniams tyrimams, aptaria inter-, trans- ir kitų priešdėlių labirintus menuose ir moksluose, pagrindžia transepisteminę bendruomenę kaip meninių tyrimų globėją. Johnas Hillmanas teigia, kad praktika yra tyrimų simptomas, o Davidas Maroto pristato „fikto-kritinį“ rašymą kaip gelbėjimosi valtį menininkams, norintiems sklandžiai sujungti savo kūrybinio rašymo įgūdžius su (kritinėmis) teorijomis. Magda Stanova mus veda į meninį mąstymą moksliniuose tyrimuose, o Gregas Bruce’as skraidina virš Atlanto vandenyno ir pateikia vietinės (Kanados ir prancūzakalbių pasaulio) meninio tyrimo sampratos – tyrimokūrybos („research-creation“) – kontūrus. Bettina Minder ir Pablo Mülleris grąžina mus atgal į žemę, kad pamatytume, kaip meniniai tyrimai veikia Šveicarijos doktorantūros programose ir kursuose. Andrew J. Hauneris padeda mums tapti eksperimentiškai parašyto mokslinio darbo liudininkais ir suabejoti egzistuojančiais mokslinių tyrimų rezultatų formatais. Raivo Kelomeesas siūlo ir gina sudėtingą hipotezę apie animistinį žiūrovo ir meno kūrinio santykį, o Sumuganas Sivanesanas leidžia mums svyruoti ir blaškytis tarp karaokės teorijos ir terapijos. Galiausiai Christiane Keus skelbia, kad dabartinė būklė yra posttyriminė!
Cover / Viršelyje:
Magda Stanová, (A research paper); Magda Stanová, (Visual abstract); Magda Stanová, (Verbal overshadowing 1); Magda Stanová, (Verbal overshadowing 2); Bettina Minder, Pablo Müller, Wheel of tensions illustrating connected concerns and anxieties documented from two PräDoc courses (2020/2021); Greg Bruce, Form sketch of Feedback Saxophone Etude No. 2; Greg Bruce, Music Research “Compass”; Olav Westphalen, 2 cartoons for the Congress of Artistic Research, 2021
