• Naujienlaiškis
  • E. Grėbliauskaitė | C30-37-XC3-CI0,2-D16-S3

    Meninio projekto naujos geros „Titaniko“ grindys pristatymas-diskusija spalio 27 d., 18 val. Titaniko I aukšto salėje


    Eglės Grėbliauskaitės projektas „Kitos geros „Titaniko” grindys“ yra matomas, bet nepastebimas,nes parodinės erdvės grindys dažniausiai suvokiamos kaip platforma rodyti kitus artefaktus, o ne demonstruoti save. Tačiau tapdamos „nematomomis“ jos neišvengiamai yra kiekvienoje čia eksponuojamoje parodoje kaip konstanta, kaip materiali duotybė - kiekvienas „Titaniko” salėje atsiradęs daiktas ar žmogus yra santykyje su grindimis (ir lubomis, langais, sienomis). Grindys, vis dėlto, yra neišvengiamiausios dėl žemės traukos ir erdvės patyrimo vaikštant. Šis projektas yra fizinės ir institucinės erdvės tyrimas, klausiantis ne kas, kodėl, bet kur ir kaip. Tai parodos negatyvas, kai žiūrovai turi kabintis ne už erdvėje išbarstytų objektų, bet patirti tai, kas yra tarp jų. Tai, kas nėra daiktas, kūnas, architektūra. Betonas kaip rišamoji medžiaga naudota dar senovės romėnų. Tik šiuo atveju jis suriša ne architektūrines, o socialines konstrukcijas, tapdamas scena ir starto aikštele. Betonas beveik taip pat tariamas prancūziškai, vokiškai, olandiškai, lenkiškai, rusiškai, suomiškai, vengriškai, vietnamietiškai. Anglai šią medžiagą vadina “concrete” - iš lotyniško žodžio “concretus" (kompaktiškas arba kondensuotas), o šis atsirado iš “concrescere" “con" (kartu) ir "crescere" (augti). Grėbliauskaitės projektas ir yra vieta, kurioje galima augti kartu - konceptualiai ir erdviška.

    Laima Kreivytė


    Diskusijoje dalyvauja: Laima Kreivytė, Deimantas Narkevičius, Nerijus Milerius, Agnė Narušytė.

    Groja: „Mielos merginos” – skulptorių vokalinis instrumentinis ansamblis.

    Projekto mecenatai: „Baltic Sotheby’s International Realty“ ir „Unique Properties“

    Projektą galima apžiūrėti iki spalio 29 d.