• Naujienlaiškis
  • 2017 m. lapkričio 17 d. 17 val. VDA Telšių galerijoje atidaroma žymaus Lietuvos metalo meno kūrėjo, VDA profesoriaus Romualdo Inčirausko paroda, skirta kūrybos 40 - mečiui.

    Parodoje eksponuojamos skulptūrinės instaliacijos CIVILIZACIJOS - I ir CIVILIZACIJOS - II,   tapybos ciklas "ABSTRAKCIJA SU AUTORINIU ŽENKLU" ir TARYTUM JUVELYRIKA... 
    Visi kūriniai sukurti 2016 /2017 metais.

    Paroda veiks lapkričio 17 - gruodžio 09d. VDA Telšių galerijoje, Kęstučio g. 3, Telšiai.

    Apie kūrėją.

    Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1979 m. baigė Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius. Kuria metalo plastiką, skulptūras, medalius, tapybą. LDS (Lietuvos dailininkų sąjunga) narys, FIDEM  (tarptautinė medalio kūrėjų asociacija) narys. 

    Surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Yra sukūręs daug kūrinių Telšių miesto viešosiose erdvėse. Žymiausi iš jų – Telšių Šv.Antano Paduviečio Katedros durų reljefinė –skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių paminėjimui, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai - skulptūros žydų bendruomenės atminimui Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė). Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (vienas iš jų – Britų muziejus), privatūs kolekcninkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.

    Kūrybos įvertinimas.

    2016 Tarptautinis medalio konkursas “Boris Schatz - 150”, Jeruzalė, Sofija, Vilnius.  I premija.

    2015 Apdovanotas Žemaičio aukso ženkleliu.

    2015 Apdovanotas LDS auksiniu ženkleliu.

    2014 Paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija, skirta skulptūrinės reljefinės metalo plastikos, įprasminančios Žemaitijos krikštą, sukūrimui.

    2011 Miko J. Šileikio vardo I premija.

    2010 Paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija atminimo ženklų ant reikšmin-giausių buvusių žydų pastatų Telšiuose, sukūrimui

    Apie kūrybą.

    Dr.Danutė Zovienė:

    „Romualdą Inčirauską drįsčiau vadinti tikru XX–XXI amžių sandūros menininku – sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas bei naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą ir paveikų pavidalą. Antra vertus, jam, tarsi renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Kaip pastebi menotyrininkė Jurgita Ludavičienė, išskirtinė Inči-rausko kūrybos savybė yra universalumas. Iš tiesų, dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai. Ir tai nėra savitikslis ar formalus siekis. Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų žinojimas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė.

    Prie minėto kūrybos universalumo ir profesinės meistrystės vertėtų pridurti dar vieną, ko gero – esminį, Inčirausko kūrybos bruožą. Paklaustas, kas labiausiai neramina, kokias problemas jo kūriniuose įprasmina naudojami ženklai ir jų sąsajos, menininkas atsako aiškiai: „Krikščioniška pasaulėžiūra yra mano kūrybos stuburas. Tai lemia siužetus, ženklus, simbolius“. Šią nuostatą patvirtina ir monumetaliausias (nacionalinės premijos vertas!), kelis metus kurtas darbas Šv. Antano Paduviečio katedros durys, ir šiemet šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ bei kitose erdvėse eksponuota skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos“ bei „Civilizacijos“ II, rodoma Telšių galerijoje.“

    Tomas Kriaunevičius. Civilizacijos I:

    „Šią ekspoziciją sudaro 12 metalo skulptūrų ir 10 stiklainiuose "užkonservuotų" skirtingų civilizacijų objektų. Didžioji pastarųjų dalis yra autentiški paties autoriaus lankytose vietose (Efese, Sidėje, Kesarijoje, Jeruzalėje, Masadoje) surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai. Jas papildo archeologiniai radiniai iš nesibaigiančio karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alefo ir Palmyros, taip pat autentiškas 1989 m. nugriautos Berlyno sienos fragmentas, dar visai neseniai buvęs dalimi gelžbetoninio riboženklio tarp dviejų sistemų - rinkos ir planinės ekonomikos, tačiau, kaip išaiškėjo, prievartinio ir nepatvaraus riboženklio, pastatyto tos pačios civilizacijos viduje. Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš šiuolaikinę vartotojišką Vakarų civilizaciją įcentrinančių, senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų - "akropolių" ir "babilonų". Pagaliau, juk turgus, kitaip tariant - rinka visais laikais buvo tiek tos pačios civilizacijos, tiek ir skirtingų civilizacijų artefaktų sklaidos vieta.“             

    Romualdas Inčirauskas. Tapyba. Abstrakcija su autoriniu ženklu.

    Kas du- trys metai užplūsta koloristinis priepuolis (mėnesio ar dviejų trukmės dvidešimt –dvidešimt penkių drobių gimtis). Parodų metu dažnai klausiamas “Kodėl paukščiai?”. Po atsakymo, kad čia jokio paukščio nėra, žiūrovas sutrinka -  “kaip tai?”. Jeigu prisipažinsiu tapąs paukščius - išsiduosiu savo infantilumą: tokius piešia vaikai dviejų – trijų metų. Absoliutus suvaikėjimas… Bet anksčiau tikrai buvo paukščiai. Prieš keturiasdešimt metų įkvėptas garsaus Richard’o  Bach’o romantiško kūrinio “Džonatanas Livingstonas Žuvėdra”. Tada jie dar skraidė ir buvo paukščiai.  Blaškėsi po visą drobės erdvę. Vėliau nusileido ant žemės, prarado sparnus, tapo kresni, kulinariniai, kol pagaliau, nustojo būti paukščiais…Vienas ciklas net vadinosi “Kulinarinis”. Kaip panašu į gurmanišką autoriaus natūrą! Tiesiog autobiografinis. Dar buvo ciklas „Asociacijos“. Bandžiau ieškoti koloristinio ryšio su renesanso tapyba. Žinoma, siužetai – nieko bendra. Taigi, labiausiai jaudina koloristiniai pasiblaškymai atsipalaiduojant drobėje... tai poilsis  nuo metalo...O paukščio nėra. Liko tik autorinis ženklas. Taigi, abstrakcija su autoriniu ženklu.“