Nors oficiali Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedra 2020 m. skaičiuoja tik 21-erius metus, ji turi nemenką priešistorę ir ganėtinai komplikuotą istoriją. Dar 1976 m. tuometinio Vilniaus dailės instituto Architektūros katedroje prof. dr. Eduardas Budreika inicijavo restauratorių rengimą pagal atskirą architektų-restauratorių mokymo programą. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, 1997 m. Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Arvydas Šaltenis paskatino doc. dr. Joną Rimantą Glemžą imtis Paminklotvarkos studijų, t. y. restauratorių specializacijos, plėtros organizatoriaus-koordinatoriaus pareigų. Taip nuo 1997 m. rudens Tapybos katedros magistratūroje pradedami rengti molbertinės tapybos restauratoriai (vadovas doc. Balys Pakštas), Monumentalios dailės katedros bakalauro studijų programoje – sienų tapybos restauravimo specialistai (vadovas Juozas Algirdas Pilipavičius), o nuo 1998 m. Skulptūros katedroje pradėta ruošti ir šios srities restauratorius (dėstytojas Albinas Kęstutis Stepšys (1925–2006). 1999 m. jau penkiose VDA katedrose (Architektūros, Dailės istorijos ir teorijos, Monumentalios dailės, Skulptūros ir Tapybos) studentai specializavosi restauracijoje. Tų metų birželį pirmoji restauratorių laida apgynė diplominius darbus: 4 molbertinės tapybos magistrai (Alvydas Mandeika, Linas Lukoševičius, Virginija Jurkaitė, Mindaugas Gabševičius) ir 2 sienų tapybos bakalaurai (Aistė Petravičiūtė, Jonas Zagorskas). Tai paskatino teikti pasiūlymą VDA Senatui įsteigti savarankišką Paminklotvarkos katedrą. Pritarimas buvo gautas, ir Rektorius pasirašė įsakymą nuo 1999 m. rugsėjo 15 d. (įsak. Nr. 03-05-01) įsteigti Paminklotvarkos katedrą jos vedėju paskiriant doc. dr. J. R. Glemžą. Visgi naujoji katedra pradžioje teisiškai neturėjo sau priklausančių studentų, jos dėstytojai diegė paminklotvarkos specializacijos dalykus minėtose Architektūros, Dailės istorijos ir teorijos, Monumentalios dailės, Skulptūros ir Tapybos katedrose, kurios rodė didelį dėmesį ir geranoriškumą kultūros paveldui. Ypač tai pasakytina apie Tapybos katedros vedėją Povilą Ričardą Vaitiekūną, Monumentalios dailės katedros – Romą Dalinkevičių, Skulptūros – Gediminą Karalių, Architektūros – Juozą Palaimą, Dailės istorijos ir teorijos – Alfonsą Andriuškevičių. Pasinaudodama Tekstilės katedros pasiūlymu, Paminklotvarkos katedra parengė vieną tekstilės restauratorių magistrų laidą, o Dizaino katedra ėmė rengti daiktų (interjero elementų) restauratorius pagal atskiras specializacijos programas.

Nuo 2000 m. katedroje pradėtas vykdyti tarptautinis bendradarbiavimas. Užmegzti ryšiai su Lenkijos Torunės universiteto Paveldotyros ir restauravimo institutu. J. R. Glemža buvo pakviestas susipažinti su minėta institucija, jos studijomis, specialybėmis bei programomis. O Lenkijos studentų restauratorių grupė atliko vasaros praktiką restauruodami Vilniaus dailės akademijos Gotikos salės sienų tapybos fragmentą. Tais pačiais metais Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedros dėstytojai parengė ir Vilniuje sėkmingai vedė dviejų savaičių vasaros kursus Jungtinių Amerikos Valstijų Savanos koledžo Istorinio paveldo išsaugojimo katedros studentams: buvo skaitomos teorinės paskaitos, vykdomos praktinės užduotys bei mokomosios ekskursijos. Katedros studentai ir dėstytojai pagal įvairias tarptautines mainų programas nuolatos turi galimybę tobulinti praktinius, kūrybinius ir teorinius įgūdžius Italijos, Lenkijos, Švedijos, Baltarusijos paveldotvarkos institucijose.

Ilgainiui katedra parengė savarankiškas bakalauro ir magistro studijų programas, pagal kurias molbertinės ir sienų tapybos, skulptūros bei architektūros restauravimo mokymas pradedamas nuo trečio bakalauro studijų kurso, vėliau numatant galimybę studijas tęsti antrojoje – magistrantūros pakopoje. Savarankiška Paminklosaugos katedros magistrantūros Dailės ir interjero restauravimo programa rengta nuo 2005 m. ir pradėjo veikti 2007 metais. Nuo 2013 m. birželio, patvirtinus naują bakalauro studijų programą, atsirado galimybė restauratoriaus specialybės studijas pradėti nuo I kurso ir įgyti pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistro) pakopos aukštųjų studijų diplomus. Tobulindami studijų programas, katedros dėstytojai parengė ir išleido paminklosaugos bei paminklotvarkos problematiką analizuojančių leidinių. Jie tapo puikia metodine medžiaga visiems, besidomintiems kultūros paveldu. Tai J. R. Glemžos „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas“ (2002) ir K. Stepšio „Skulptūrinio dekoro technologija ir restauravimas“ (2005).

Nuo katedros įkūrimo 1999 m. jai vadovavo

1999–2003 – prof. dr. Jonas Rimantas Glemža

2003–2005 – doc. Balys Pakštas

2005–2006 – doc. dr. Albinas Kuncevičius

2006–2013 – prof. Juozas Algirdas Pilipavičius 

2014–2017 – dr. Dalia Klajumienė

Nuo 2018 m. sausio - doc. Alvydas Mandeika

2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus dailės akademijos Senatas patvirtino naują katedros pavadinimą – Restauravimo katedra.

Siekiant, kad Restauravimo katedros studentai įgytų kiek galint daugiau praktinės patirties, aktyviai bendradarbiaujant su įvairiomis Lietuvos paveldosaugos institucijomis (muziejais, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir kt.) suteikiama daug galimybių padirbėti su paveldo objektais. Per 16 gyvavimo metų buvo dirbta Vilniaus Šv. Petro ir Povilo, Šventosios Dvasios bažnyčiose, Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblyje, Vilniaus Sapiegų rūmuose, Vilniaus istorinėse kapinėse, Panemunės pilies ansamblyje, restauruotas moderno laikotarpio dekoras XX a. pradžios namuose, bendradarbiauta išsaugant Šiaulių „Aušros“, Žemaičių „Alkos“, Lietuvos dailės, Vilniaus dailės akademijos ir kitų Lietuvos muziejų molbertinės tapybos rinkinius.

Pastaraisiais metais atskirų katedros studentų veikla įvertinta specialiomis jaunųjų restauratorių premijomis: 2011 m. Joana Gelažytė gavo „Swedbank“ premiją už magistro baigiamąjį darbą „Vilniaus Bernardinų bažnyčios šiaurės sienos tapybos fragmento šalia balkono restauravimas“, o Renata Kalvaitytė tapo pirmąja restauratorių Romualdo Vytauto Kaminsko ir Mildos Kaminskienės įsteigtos premijos laureate už Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios interjero restauravimo ir atkūrimo projektą. Kitais metais (2012-aisiais) už sėkmingą akademinį procesą Kaminskų premija apdovanotas skulptūros specializacijos magistrantas Augustinas Kluoda. 2014 m. šis apdovanojimas, už metodinį nuoseklumą ir kruopštumą restauruojant šiuolaikinę sienų tapybą, atiteko magistrantei Linai Šlipavičiūtei-Černiauskienei. Tais pačiais 2014 metais 2012 m. Architektūros restauravimo specializacijos absolventė Andželika Zdanevičienė laimėjo diplomą ir premiją tarptautiniame Lenkijos architektūros istoriko ir Varšuvos senamiesčio atstatymo idėjinio vadovo profesoriaus Jano Zachwatovicziaus vardo studentų diplominių darbų, skirtų kultūros paveldo išsaugojimo problemoms analizuoti, konkurse. 2015 m. restauratorių Kaminskų premija skirta molbertinės tapybos restauravimo specializacijos magistrantui Vytautui Vanagui. 2016 m. ši premija skirta sienų tapybos restauravimo specializacijos magistrantei Viktorijai Siverskajai, 2017 m. sienų tapybos restauravimo specializacijos magistrantei Gabrielei Venckutei, 2018 m. molbertinės tapybos restauravimo specializacijos magistrantei Silvijai Saknalašvilytei, 2019 m. skulptūros restauravimo specializacijos magistrantei Agnei Jablonskytei, 2020 m. molbertinės tapybos restauravimo specializacijos bakalaurantei Mildai Tičkaitei, 2021 m. sienų tapybos specializacijos bakalaurantei Giedrei Savickaitei. Pirmoji profesoriaus Jono Rimanto Glemžos įsteigta premija 2019 m. įteikta interjero restauravimo magistrantei Rugilei Bružaitei.

Kūrybingi ir gabūs Restauravimo katedros absolventai įgytas žinias ir gebėjimus pritaiko dirbdami valstybinėse paveldosaugos sistemos įstaigose, muziejuose, privačiose restauravimo įmonėse, mokslo institucijose, tyrimo centruose, užsiima privačia restauratoriaus praktika.