• Naujienlaiškis
  •  Kūryba gali suteikti asmenybei pilnatvės pojūtį. 

    Anksčiau ar vėliau neišvengiamai iškylančios temos: ką daryti, kaip ir kam.

     Siekiant išskleisti savo galimybes šiuolaikinio meno erdvėse, pasirinkusiems mano grupę studentams, studijų metu siūlau iš naujo permąstyti skulptūros evoliuciją  4D erdvėje, nagrinėjant tūrinių - medžiaginių menų ir medijų sąveikas. Todėl reikia gilintis į pastarųjų dešimtmečių meno lauke sukauptą patirtį, pažinti svarbius meninius judėjimus ir teorines jų sąrangas. Kartu bandoma inovatyviai naudoti technologijas ir medžiagas atskleidžiant iki tol nenaudotas jų savybes, tiriant kaip temperatūra, garsas ar šviesa gali sujaudinti medžiagos ramybę ir pateisinti jos įsiveržimą į kūrybinę praktiką.  Tokių realių išbandymų metu atsiskleidžia nenuspėjami suvokimo judėsiai  ir atsiveria kitais būdais neišskaičiuojamos erdvės kūrybai.

    Grožis žemėje yra skirtas pridengti tiesą, kad gyvenimas būtų bent kiek pakenčiamas, tačiau kūryboje menininkui svarbiau ne pati aukso pjūvio proporcija, o jos santykis su griuvėsiais. Mene grožis ir tiesa yra priešingos vertybės, tačiau šioje  skalėje grožis gali sutapti  su tiesa, bet tik geras menininkas gali tai padaryti. Piknaudžiauti grožiu geras menininkas neturi teisės. Grožis be tiesos yra paprastas kičas. Sakyti, kad tiesa yra tai, kad jos nėra, neteisinga ir nesąžininga. Tiesa yra tai, kad jų yra keletas.

    Geras menininkas jaučia savo vertę, bet nežino kainos,  kadangi kūrinio  meninė vertė yra biržos prekių prigimties ir paremta tikėjimu.  ​Žmogiškoji prigimtis yra tikrasis rinkos pagrindas ir pirminė priežastis. Thomo F. Vudloko žodžiai: „Sėkmingos spekuliacijos taisyklės paremtos prielaida, kad ateityje žmonės darys tas pačias klaidas, kokias darė praeityje.“ (žiūr. septynios didžiosios nuodėmės)

     Troškimas, kuriantis meninę vertę, taip pat slypi žmogiškoje prigimtyje.