• Naujienlaiškis
  • netoli Europos sutikome audrą…

    Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines minint

    Šio projekto tikslas buvo pakviesti jaunus žmones, studijuojančius Vilniaus dailės akademijoje, apmąstyti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą ir prabilti apie jį plastinėmis priemonėmis šiuolaikine kalba. Tuo pačiu – fiksuoti, kaupti ir išsaugoti idėjas, koncepcijas, vizualius sprendimus, išleidžiant parodos kūrinių katalogą.

    Taip ir įvyko.

    Prisipažinsiu, skelbiant temą ir kviečiant būsimus meno profesionalus prisijungti buvo neramu; laisvai galėjau su šiuo sumanymu likti viena. Juk tokios skambios idėjos – sudėtingas iššūkis  jaunam menininkui. Labai norisi būti konceptualiam, todėl istorinės temos atrodo apdulkėję ir neįdomios. O dar kai jos girdimos iš jauno dėstytojo, kuris tiesiog privalo būti šiuolaikiškas... Reikia laiko ir patirties suvokti, kad ne tema diktuoja priemones, bet pats kūrėjas renkasi ir ieško naujų kelių, kitokių sprendimų.

    Nežinau kaip vertinti – atsitiktinumas tai ar ne, bet per pastaruosius du metus tai antras mano projektas valstybine tema. (Pirmasis projektas, organizuotas kartu su Sigita Stankevičiūte,  vadinosi „O kur Maironis?“). O abiejų istorijų herojai kiekvieną dieną žvelgia į mus nuo lietuviškų banknotų: Maironis –  20 LT, Darius ir Girėnas – 10 LT. Pirma mintis, paskelbus temą, daugeliui ir buvo – dešimt litų. Sekantis žingsnis – tyla ir google.lt. Todėl kataloge Vilmanto Žumbio surinkti informaciniai intarpai apie šį reiškinį iš „Vikipedija“ enciklopedijos atsirado labai organiškai ir natūraliai. Šiuolaikiškas informacijos šaltinis, prieinamas lengviausiai, pasiekiamas čia ir dabar. Taigi visų kūrusiųjų pradinė informacija praktiškai identiška. Bet kokie skirtingi sprendimai! Vadinasi – galima, įmanoma, pavyksta, vaizdžiai kalbant, nubraukti dulkes.

    Tikiuosi, kad šis kūrinių katalogas taps savotišku idėjų banku Dariaus ir Girėno tema kitiems kūrėjams. Tai bus ypač aktualu po dvidešimties metų, kai Lietuva ir pasaulis minės 100-ąsias „Lituanicos“ skrydžio metines. Galima bus palyginti, apžvelgti skirtingų kartų idėjas, meninius sprendimus, gal net pratęsti kai kuriuos kūrinius ar įgyvendinti projektus, kurie dabar, 2013-aisiais, tėra tik idėjos ar vizijos.

    Asmeniškai man įdomu, kaip žygis, kuris turėjo baigtis triumfu arba tragedija, virto legenda ir viso pasaulio istorijos dalimi. Ką reiškia žmogui turėti svajonę ir tikslą, jausti atsakomybę už savo šalį, tautą, jos ateitį ir aukotis jai. Ypač aktualus autoritetų, asmenybių klausimas jaunam žmogui – į ką lygiuotis, kuo žavėtis ir didžiuotis. Skambiai pasakyta, bet šie klausimai, pasirodo, gyvi ir neapdulkėję.

    Inkliuzas. Dauguma parodos dalyvių – VDA Grafikos katedros II kurso studentai; mano studentai, todėl Dariumi ir Girėnu galėjome gyventi visą pavasario semestrą. Stebėjau, kaip vystėsi idėjos, gilėjo sumanymai ir pirminį nerimą pakeitė tikėjimas, kad niekas nesibaigia, kad viskas su mumis yra gerai. Leidžiu šią mintį kiekvienam interpretuoti laisvai.

    Nuoširdžiai,

    Marija Marcelionytė-Paliukė