• Naujienlaiškis
  • Sencer Sari paroda „Liuminescencinės fėjos“

    2017 08 14 - 2017 09 15

    Rugjūčio 14 d. – rugsėjo 15 d. Keramikos kūrybinio centro „VDA/Lauko ekspo“ parodiniame paviljone eksponuojama turkų menininko Sencer Sari paroda „Liuminescencinės fėjos“.


    Sencer Sarı – keramikas, stiklo menininkas, kilęs iš Stambulo, Turkijos. Studijas pradėjo Stambulo Yeditepe universiteto vizualinės komunikacijos ir dizaino skyriuje 2001 m. Tęsė Çanakkale Onsekiz Mart universitete, ten pat  2010 m. įgijo magistro laipsnį. Studijų metu Sarı susitelkė į meninės keramikos išraiškos galimybes bei į jas palaikančias eksperimentines keramikos technologijas. S. Sari lygiagrečiai dirbo su technologija ir menu, nuo 2011 m. savo darbuose išnaudodamas technikas radioaktyvaus urano silikato švytėjimo tamsoje savybes porceliane. 2013 m. įgijo daktaro laipsnį Sofijos Nacionalinėje menų akademijoje. Nuo 2007 m. yra Tarptautinės Meno Asociacijos Turkijos nacionalinio komiteto prie UNESCO narys. 2014-2016 m. dėstė Marmario universiteto taikomųjų menų fakultete. Nuo 2016 m. yra ekspertas liudininkas Turkijos Respublikos Teisingumo ministerijoje. Yra surengęs 3 asmenines parodas, užpatentavęs kelis išradimus: reduktoriai redukciniame degime su elektrine krosnimi ir degimo metodologija redukcijos medžiagoms; nešiojama lydymo krosnis.


    „Liuminescencinės fėjos – tai suteiktas antras šansas atgimti užmirštoms porceliano skulptūrėlėms ir radioaktyviųjų atliekų elementams. Kadaise šios fėjos švytėjo, tačiau negailestingoje laiko tėkmėje prarado savo spalvas ir deformavosi. Atradęs jas, kaip niekam daugiau nebereikalingas, panaudojau glazūras, gautas pasitelkiant tam tikras technologijas, taip išlaisvindamas begalinį švytėjimą, kuris buvo įkalintas fėjų viduje.

    19 a. pradžioje urano oksidas buvo naudojamas keramikoje ir stiklo mene kaip dažiklis. Priklausomai nuo cheminių reakcijų ir degimo temperatūros, galima buvo išgauti urano glazūras, kurių spalvos varijuodavo nuo raudonos, apelsininės, fluorescentinių žalios ir geltonos iki netgi gilios juodos.

    Uranas paprastai aptinkamas nedideliais kiekiais uolose, dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose (įskaitant ir žmones). Nusodrintasis uranas yra naudojamas karinių lėktuvų gamyboje – kaip atsvara tam tikrose sparno dalyse. Taip pat kai kurių šviestuvų sudėtyje yra urano. Žmogus gali būti paveiktas urano įkvėpdamas dulkių, esančių ore, arba per vandenį ir maistą, kai jie patenka į organizmą. Daugiausiai urano patenka per maistą ir vandenį. Vidutinis paros „suvartojamo“ urano kiekis vienam žmogui iš maisto svyruoja tarp 0.07 ir 1.1 mikrogramų per dieną.

    Jei vertintume mano darbus, tai jie yra 99.9%  nekenksmingi, tačiau būtų klaidinga teigti, kad jie nėra radioaktyvūs. Netgi didelių urano glazūros kiekių radioaktyvioji spinduliuotė artimoje aplinkoje nėra labiau kenksminga nei kad toji, sklindanti iš televizijos įrangų ar mikrobangų krosnelių.

    Šiais laikais radioaktyvios medžiagos yra laidojamos po žeme. Šių retų elementų naudojama daugiau nei kad perdirbama. Tikiu, kad šiame amžiuje mūsų žinios ir darbo sąlygos yra daug geresnės nei kad 19-ame amžiuje. Ši paroda yra technologinis pavyzdys, kaip saugiu būdu panaudoti patrauklias urano elemento savybes. “ – Sencer Sarı.


    Parodą aplankė Turkijos Ambasadoriaus pirmasis patarėjas Lietuvoje p. Alp Isikli.

    Sencer Sari paroda „Liuminescencinės fėjos“
    Maironio g. 4, „Lauko/ekspo“ paviljonas
    Maironio g. 4, „Lauko/ekspo“ paviljonas, Vilnius