• Naujienlaiškis
  • Romualdas Inčirauskas | „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“

    2017 11 17 17.00 - 2017 12 09

    Lapkričio 17 d. 17 val. VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3,Telšiai) atidaroma vieno ryškiausių Lietuvos metalo plastikos kūrėjų VDA profesoriaus Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“.

    Paroda veiks iki gruodžio 9 d.


    Skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos – II“, 2017 m.

    Romualdo Inčirausko „Civilizacijų“ projekto tęsinyje yra perkonstruojamas kūrybinis arsenalas ir pergrupuojamos kovinės pajėgos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka. Kaip žaliavą panaudodamas ne tik sendaikčių turguose ar laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales, bet taip pat kai kuriuos ankstesnius savo paties kūrinius (tarsi karo metais metalo skulptūras ar varpus) „perlydydamas į naujas patrankas“ autorius kuria 20 mažosios plastikos figūrų. Jos su vaikiškų ar paaugliškų žaidimų valiūkiškumu yra paskirstomos į dvi ietimis ir vimpelais ginkluotas konfliktuojančias Pepsi-Cola ir Coca-Cola armijas.

    Šiandien civilizacijų, valstybių, skirtingų pasaulinio masto ideologijų susidūrimus lydinti propaganda, informacinis triukšmas bei siekis užvaldyti žmonių protus mažai kuo skiriasi nuo marketinginės prekės ženklų kovos dėl mūsų dėmesio, įpročių ir resursų užvaldymo. Nepaisant įvykusios komunikacinių technologijų revoliucijos žmonija pačiais įvairiausiais klausimais sunkiai juda tiesos ar bent jau konsensuso link, o sudėtingos ideologijos, religinės ar pasaulietinės doktrinos mases pasiekia itin suprimityvinta forma. Ironiškai žvelgiant, žmoniją galima suskirstyti į tuos, kurie „renkasi“ Coca-colą ir tuos, kurie „renkasi“ Pepsi-colą. Arba į tuos, kurie perka Adidas ir tuos, kurie linkę autis Puma – tarpusavyje susiriejusių brolių – moderniųjų Kaino ir Abelio ar Romo ir Remulo prekes. Nepaisant to, kad toks žmonių ištraukimas iš autentiškų patirčių ir į(si)vėlimas į dirbtines klišines segmentacijas egzistenciniu požiūriu yra visiškai absurdiškas – tai yra mūsų realybė ir kasdienybė. „Nusipirkę“ jau įpakuotą ir tvarkingai etikete pažymėtą ideologiją žmonės sunkiai geba pažvelgti į ją kritiškai ir yra linkę jai paklusti net tuomet, kai jaučia, jog tam tikros jos primetamos pasaulėžiūrinės klišės prieštarauja jų pačių patirčiai.

    Šiandieniniai konfliktai didele dalimi kyla ne tik ir ne tiek dėl kultūrinių-religinių (t.y. civilizacinių) skirtumų, kiek dėl ekonominių-komercinių interesų. Dažniausiai tikrosios priežastys slypi klasikinėse ir universaliose žmogiškose ydose - nežabotas godumas, valdžios, įtakos nesirenkant priemonių siekimas ir pan. Romualdas Inčirauskas taip pat kviečia perlydyt arklus į kalavijus, o geneklius į ietis ir pakariaut. Tačiau pakariauti tokius karus, kurie yra įkvėpti mūzų, o ne jas nutildantys. Panašiai kaip menininkas drąsiai išardo, perkuria ir įkvepia naują gyvybę savo paties kūriniams tai yra kvietimas nuolat kvestionuot ir drąsiau perlipdyt savo išankstines nuostatas į brandesnį ir atviresnį pasaulio suvokimą.

    Tomas Kriaunevičius


    Tapyba. Abstrakcija su autoriniu ženklu

    „Kas du-trys metai užplūsta koloristinis priepuolis (mėnesio ar dviejų trukmės dvidešimt –dvidešimt penkių drobių gimtis). Parodų metu dažnai klausiamas „Kodėl paukščiai?“. Po atsakymo, kad čia jokio paukščio nėra, žiūrovas sutrinka – „kaip tai?“. Jeigu prisipažinsiu tapąs paukščius – išsiduosiu savo infantilumą: tokius piešia vaikai, dviejų – trijų metų. Absoliutus suvaikėjimas…

    Bet anksčiau tikrai buvo paukščiai. Prieš keturiasdešimt metų įkvėptas garsaus Richard’o Bach’o romantiško kūrinio „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Tada jie dar skraidė ir buvo paukščiai. Blaškėsi po visą drobės erdvę. Vėliau nusileido ant žemės, prarado sparnus, tapo kresni, kulinariniai, kol pagaliau, nustojo būti paukščiais…Vienas ciklas net vadinosi „Kulinarinis“. Kaip panašu į gurmanišką autoriaus natūrą! Tiesiog autobiografinis. Dar buvo ciklas „Asociacijos“. Bandžiau ieškoti koloristinio ryšio su renesanso tapyba. Žinoma, siužetai – nieko bendra. Taigi, labiausiai jaudina koloristiniai pasiblaškymai atsipalaiduojant drobėje... tai poilsis nuo metalo...O paukščio nėra. Liko tik autorinis ženklas.
    Taigi, abstrakcija su autoriniu ženklu.“

                                                                                          Jūsų Romualdas Inčirauskas

     

     

    Romualdas Inčirauskas | „Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika“
    Kęstučio g. 3
    Kęstučio g. 3, Telšiai