• Naujienlaiškis
  • Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ skelbia Nidos meno koloniją proto mankštos ir kūno kultūros sale

    Kai vasarą Nida tampa dvasios ir kūno kultūros kurortu, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija nuo liepos 20 d. atveria visuomenei duris su vasaros paroda. Joje bus pristatomi nauji rezidencijoje sukurti kūriniai, kurie kvies žiūrovus patirti bei perfor(m)uoti Kuršių nerijos peizažą ir jo dinamiką.

    Iki vasaros galo veikianti paroda iš vienos pusės atrodys kaip smalsiems žiūrovams atvira tyrimų laboratorija, o iš kitos – kaip žaismingas fizinių ir emocinių patirčių tinklas ar atokvėpio nuo intensyvaus „paplūdinimosi“ erdvė – čia bus galima mankštinti ir kūną, ir protą.

    Parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius atskleidžia, kad parodoje: „Kuršių nerijos peizažas perfor(m)uojamas, Neringoje įvedama fitokratija, parodų salės virsta treniruočių salėmis, atrandama, kad vietinis mentalitetas susiformuoja per nuolatinį darbą specifiniame kraštovaizdyje, o tradicinis dainavimas virsta animalistiniu urzgesiu ir murmesiu.“

    Parodos architektai  Ona Lozuraitytė ir Petras Išora Nidos meno kolonijos parodų salę performuos ir pavers industrializuotu Nerijos peizažu, kuris leis visiškai nauju būdu patirti kartografuotus geodinaminius kraštovaizdžius, įskaitant kopas ir miškus. Be to, jie dalyvauja parodoje ir kaip tyrėjai, atskleidžiantys Nacionalinio parko sluoksnius bei geografinius paviršius, kuriuos bus galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti.

    Parodos kūną sudarys metus trukę rezidentų meniniai, architektūriniai ir moksliniai tyrimai, kurie erdvėje išsiskleis dar visuomenei nerodytais žemėlapiais bei naujai sukurtais kūriniais. Parodos principas remiasi materialiais semiotiniais tinklais ir prielaida, kad veiksnumą turi visi jos dalyviai: peizažai, augalai, instrumentai, architektūriniai elementai, kūriniai ir žmonės.

    Parodoje performuojamas peizažas – jis tampa perforuotas, perlinkęs ir įtrūkęs, jam suvokti panaudojami įvairūs priartinimo, sumažinimo ir apčiuopimo įrankiai ar susikeitimas vaidmenimis tarp žmonių ir nežmonių. Joje žiūrovas tampa dalyviu, galinčiu savo kūnu patirti kraštovaizdį, sąveikauti su augalais ir atlikdamas choreografiškus judesius pakeisti savo mentalitetą.

    Jei visas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas yra paroda, kaip atrodytų jūsų performansas medžiui ar kerpei? Kiek reikia kartoti tą patį veiksmą, kad taptumėte peizažu arba monumentu? Kaip tai paveiks jūsų mentalitetą? Kada pasikartojantys veiksmai, reikalingi atlikti darbui, virsta šokiu? Ar kada nors bandėte užlipti ant peizažo ir pamatyti savo tiesioginę įtaką jam? Kaip sulėtėja laikas ir pasikeičia erdvė, žvelgiant iš augalų perspektyvos? Kam išties priklauso veiksnumas šiame susipynusiame gamtos-kultūros tinkle?

    Menininkė ir biologijos mokslų daktarė Špela Petrič (Slovėnija) kvies patirti fitokratiją, kuri pakeis Neringoje veikiančią demokratiją, tai reiškia, kad mus valdys ne žmonės, o augalai. Jos unikali performatyvi akcija atidarymo metu pastūmės išsinerti iš žmonių (žmonijos) kailio per specialiai sukonstruotus įrankius.


    Špela Petrič

    Lina Lapelytė pristatys videofilmą, sukurtą iš kamerinio performanso Nidos miške, o menininkų duetas Anna Romanenko ir Björnas Kühnas iš Vokietijos pateiks ir leis išbandyti specialius treniruočių instrumentus, kuriuos naudojant galima bent laikinai pakeisti savo mentalitetą.


    L. Lapelytės performansas. A. Vasilenko nuotr. 

    Tai ne vien meno paroda, o vizualus, garsinis, performatyvus ir interaktyvus pasakojimas apie Kuršių neriją, kur šiuolaikinis menas suteikia platformą susitikti įvairių sričių tyrėjams ir menininkams bei pateikti savo žiūros, klausos ir sąlyčio taškus.

    Parodoje dalyvaujantys menininkai dirba ir yra pripažinti tarptautiniu mastu įvairiuose kontekstuose: teatro, muzikos ir performansų, architektūros bei vizualiojo meno. Lietuvos paviljone 2019 m. Venecijos meno bienalėje VDA Nidos meno kolonija pristatys Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės bei Vaivos Grainytės operą-performansą „Saulė ir jūra”. Architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora projektuoja tiltą Seule (P. Korėja).

    Atidarymo metu liepos 20 d., 18 val. vyks dalyvaujamasis performansas-akcija. Špela Petrič (Slovėnija) kvies bent laikinai įsivaizduoti, kad Neringoje veikia ne demokratija, o fitokratija, ir mus valdo ne žmonės, o augalai. Jo metu dalyviai galės išbandyti specialiai sukurtus pažintinius tyrimo instrumentus bei patirti augalų jautrumą ir galią.

    Paroda veiks liepos 21 – rugpjūčio 31 d. kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 12 iki 20 val. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, E. A. Jonušo g. 3, Nida.

    Daugiau apie parodą http://nidacolony.lt/lt/1156-vasaros-paroda-perfor-m-uoti-peizazai-arteja

    Pokalbiai su parodos menininkais:
    Anna Romanenko ir Björnu Kühnu
    Špela Petrič

    Paroda yra XXII Thomo Manno festivalio dalis, vykstančio liepos 14-21 dienomis

    Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Goethes institutas Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa

    Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“
    E. A. Jonušo g. 3
    E. A. Jonušo g. 3, Nida