2017 m. gruodžio mėn. atidaromos trys tapytojo, VDA Klaipėdos fakulteto dėstytojo Simo Žaltausko tapybos parodos.
Simas Žaltauskas baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Pagal mainų programą studijavo Ispanijoje, ten dailininkas susipažino su klasikine ispanų tapyba. Simas Žaltauskas ištikimas gamtai, jos metų laikams. Kiekviename tapybos darbų cikle galima išvysti ekspresionistine maniera nutapytus peizažus. Subtilus spalvos pojūtis, ekspresyvus teptuko mostas, dekoratyvus kompozicijos modeliavimas dailininkui dar studijuojant, 2003 m. leido pelnyti garsaus dailininko Viktoro Vizgirdos premiją.
Simas Žaltauskas – lietuviškos tapybos mokyklos, turinčios gilias istorines šaknis, atstovas, tad neatsitiktinai 2012 m. Simas pelnė Antano Gudaičio premiją bei garbės diplomą už lietuvių koloristinės tapybos tradicijos tęstinumą ir plėtrą. Tai parodo, kad dailininkas kryptingai gilina tapybos žinias nesiblaškydamas į įvairias sferas. Dailininkas nėra abejingas gamtai, jos grožis vienas iš pagrindinių dailininko įkvėpimo šaltinių ir kūrybinio atsinaujinimo, traukos objektas. Dailininkas betarpiškai bendrauja su gamta, sodyboje turi ne vieną dešimtį bičių šeimų. Daugeliui Žaltausko peizažų nesvetimas impresionistiško pasaulio suvokimas, akimirkos fiksavimas. Menininko peizažas savo samprata artimas portretui, visur dominuoja horizonto linija, kuri dalija paveikslą į dvi dalis. Simas Žaltauskas savo kūryboje nėra intravertiškai užsidaręs, o stilistine maniera ar žanrų įvairove vis atranda kažką naujo. Lygiagrečiai su tapyba seka ir skulptūrinės idėjos bei jų įgyvendinimas. Simas Žaltauskas taip pat neabejingas poezijai, yra išleidęs dvi poezijos knygeles. Simo poezijoje daug spalvinių kodų, kurie įsikūnija į žodžius lyg abstrahuotai skverbtusi į baltą drobę, kurioje nutapytų ryškų peizažą.
Be tapybos Simas Žaltauskas nuo 2008 m. dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dailininku dekoratoriumi, nuo 2011 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete piešimą ir tapybą, nuo 2008 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Peizažų paroda eksponuojama Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos skyriuje (IV aukštas, Liepojos g. 49).
Paroda „Ląstelės“ VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18)
Mikropasaulis pro mikroskopą virstantis į makro pasaulį. Didėjantis ir besitransformuojantis. Skirtingos ląstelės (pelėsio, grybo, lapo, vėžio, vandens) turi užkoduotą unikalią formą, spalvų gamą. Laikui bėgant kinta jų struktūra ir spalvinė gama. Mikroskopo pagalba įmanoma perteikti milijoną kartų padidintą vaizdą. Mažas mikropasaulio organizmas gali virsti didelio formato drobe su išraiškingomis formomis bei koloristine gama. Drobės formatas pasirinktas neatsitiktinai – sąmoningai tam, kad pabrėžti mažos ląstelės sandarą, struktūrą, ir kad tai, kas yra nematoma, taptų matoma.
Naujausiame tapybos darbų cikle „Ląstelės“ Simas Žaltauskas neria gilyn į mikro pasaulį, į žmogaus fizinio kūno sandarą, jo silpnąsias vietas, tokias kaip vėžys. Vėžio ligos problematika pasaulyje labai plačiai paplitusi. Dailininkas sako „nenorintis sumeluoti ar pagražinti to, kas daro paveikslą tikru iš negražių dalykų, kaip ligos išvargintas žmogus.“ Simas Žaltauskas savo darbų tematika yra bėgančio laiko liudininkas, kintančios gamtos, to, kas vyksta aplink mus ir mumyse, metraštininkas.
Šiuo tapybos darbų ciklu „Ląstelės“ dailininkui norisi parodyti neformalų požiūrį į šiuolaikinės kasdienybės nematomą pasaulį, ciklo išskirtinumas ir svarba – mokslo ir meno sintezė.
Tapybos darbų ciklas „Autoportretai“ Klaipėdos licėjuje (III aukštas, Kretingos g. 44).
Autoriui labai svarbus intravertiško pobūdžio savianalizės faktorius, emocinio intelekto gelmių tyrinėjimas bei reflektavimas. Emocinius potyrius, jausmus bei nuotaikas, iš gana agresyvaus socialinio-išorinio pasaulio atsklindančias frazes ar globalias problemas paliečiančią informaciją, viso to keliamą jaudulį, apatiją, frustraciją bei daugybę kitokių nuotaikų Simas Žaltauskas stengiasi užkonservuoti, užfiksuoti vizualioje formoje tam tikros rūšies autoportretais, kur nesistengiama rafinuotai individualizuoti fizinio kūno formų ar identiškų bruožų, o autoportreto forma, pavidalas suteikiamas „jausmų žemėlapiams“.
„Autorefleksiniai“ trenažai drobėje - ne vienintelė Simo Žaltausko kontempliacinė, autoanalitinė praktika. Šis jaunas menininkas kuria ir poeziją, su kuria man teko taip pat susipažinti. Poetinė patirtis – be galo autentiškas liudijimas, kad šis menininkas neslysta materialiojo pasaulio vaizdinių paviršiumi, o stengiasi vaizdais ir žodžiais užfiksuoti pačias slėpiningiausias minčių ir potyrių kupinas sąmonės paribių, demarkacinių linijų teritorijas.
Poezijos leidinio forma kartu su tapybos ciklu „Autorefleksijos“, įvairialypės stilistinės ir emocinės tapytojo variacijos – geras būdas atvirai, be gudravimų ir konceptualių manipuliavimų ieškoti sau artimos raiškos būdų, siekti surasti savo dvasinį pasaulį ir ego išreiškainčių tapybinių priemonių, kurios pakaitom su poezijos kūrimu įprasmina kasdienę Simo Žaltausko egzistenciją šiame multidimensiniame, kupiname informacinio chaoso, globalaus kitimo, ekspresijos pasaulyje.
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
