Lapkričio 6, 7, 8, 9 dienomis VDA Kauno fakultete Tapybos katedroje viešėjo ir kūrybines dirbtuves vedė menininkas ir dėstytojas Mukesh Shrestha (Tribhuvan University, Kirtipur, Katmandu). Susitikęs su Lietuvos studentais Mukesh Shrestha dalijosi patirtimi ir pasaulėjauta.

Pirmasis vizitas į Europą

Tribhuvano universiteto Vizualiųjų menų katedros (Kitipuras) ir Sirjanos vizualiųjų menų koledžo (Katmandu) dėstytojas, tapytojas, budistas pasaulietis Lietuvoje viešėjo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) Tapybos katedros kvietimu.

Kaune M.Shresthą ypač sužavėjo skirtingų istorinių laikotarpių architektūra, muziejuose saugomos tautodailės kolekcijos, žinoma, įsiminė ir gastronominis lietuviškas paveldas. Vizito metu menininkas Tapybos katedros studentams vedė budistinės tapybos kūrybines dirbtuves, kurių metu studentai eksperimentavo ant nedidelio formato drobių, atrasdami jiems naują tapybos plastinę kalbą, kurios subtilybes ir galimybes aiškino M.Shrestha. Tapytojas taip pat buvo vienas iš respublikinio moksleivių konkurso, kiekvienais metais rengiamo VDA KF, "Rudens natiurmortas" vertinimo komisijos narių. Paskutinę savo viešnagės Kaune dieną, M.Shrestha atviros paskaitos metu pristatė ne tik savo kūrybą, tačiau ir papasakojo apie Nepalo tapybines tradicijas, šiuolaikinių menininkų kūryboje analizuojamas temas.

Nauja menininkų karta

Svečias iš tolimojo Nepalo pabrėžė, kad menininkų, kilusių iš jo šalies, tapyboje labai stipri praeities įtaka. XX a. trečiasis dešimtmetis, kai menų studijas Europoje baigę kūrėjai sugrįžo į Nepalą, tapo modernizmo pradžia, paskatinusia menininkus kūryboje sujungti istorinį, kultūrinį paveldą ir europines meno tendencijas. Apie 1960-uosius žymūs nepaliečiai menininkai Lai Singh Bangdal (menų studijas baigęs Prancūzijoje) ir Ramananda Joshi (studijavęs Mumbajuje), tapo svarbiomis asmenybėmis Nepalo meno lauke, paskatinusiomis jaunus, studijas baigusius kūrėjus burtis į grupes, ieškoti neįprastų vizualios raiškos būdų tapyboje, eksperimentuoti. Taip gimė nauja menininkų karta, kurių mene vyravo abstrahuota plastinė kalba, interpretuojanti istorinio, kultūrinio paveldo simbolius. Siekiant išreikšti kintančią pasaulėjautą, menininkų drobėse daugiausia vyravo gamtovaizdžiai, miestovaizdžiai, religiniai ženklai ir simboliai.

Siekis išsaugoti praeitį

Šie motyvai aktualūs ir šiuolaikinių tapytojų darbuose. Keičiasi tik raiškos būdai, temos tampa aštresnės, reaguojančios į globalius pasaulio įvykius. Jauni menininkai kuria politinėmis, socialinėmis, religinėmis temomis. Kūrybai būdinga tiek realistinė, tiek siurrealistinė, simbolinė, abstrahuota tapybinė kalba. Pasirinkdami tuos pačius motyvus kaip ir senieji kūrėjai, šiuolaikiniai menininkai plečia interpretacijų lauką, praeitį paskatindami veikti šiuolaikiniuose kontekstuose. Atviros paskaitos metu analizuodamas jaunųjų tapytojų ar dar studijuojančių menininkų darbus, M.Shrestha pažymėjo, kad kūrėjai, akcentuodami savo šalies, miesto negeroves (pavyzdžiui, kūryboje analizuodami oro užterštumo, atliekų problemas) siekia atkreipti dėmesį, aktualizuoti visuomenę siejančias ydas ir paskatinti jas spręsti, taisyti, kad šiuolaikinio pasaulio chaosas nesugriautų istorinio, kultūrinio paveldo, į užmarštį nenustumtų induistinės, budistinės pasaulėvokos.

Atrasti tylos laisvę

Būtent religinis paveldas yra labai svarbus paties M.Shresthos kūryboje. Drobėse menininkas neretai vaizduoja žmogų, kurio kūno plastika perteikia vidinio, dvasinio pasaulio išgyvenimus. Kai kuriuose darbuose tarp minkštų, išsiliejusių, abstrakčių formų, primenančių dangiškąjį pasaulį, išryškėja Buda, tarsi primenant žmogui, kad šalia visada yra Mokytojas, kad ryšys su juo niekada netrūksta, tereikia kasdienybės skubesy nurimti ir atsitraukti nuo išorinio pasaulio iliuzijų, priartėti prie gamtos. Todėl dar 2012-aisiais tapytojas sugrįžo prie gamtovaizdžių tapybos, meditatyviais peizažais paskatindamas atrasti tylos laisvę. Aktyvi asmeninė kūryba tapytojo neatitraukia nuo kitų svarbių veiklų: dėstymo universitete ir menų koledže, taip pat kūrybinių dirbtuvių vaikams organizavimo ir vedimo. Dalytis įgyta patirtimi su jaunąja karta M.Shresthai labai svarbu, taip išsaugant istorinę atmintį ir suteikiant galimybę jai atgimti jaunosios kartos menininkų darbuose.


Straipsnis publikuotas dienraštyje Kauno diena. Straipsnio autorė Ainė Jacytė.