Kipras Černiauskas | Žvilgsnis

 

Maloniai kviečiame į Kipro Černiausko tapybos parodos "Žvilgsnis" atidarymą

2018 spalio 15 d., 18 val. VDA galerijoje "Akademija"

 

Didžiausias mano šių dienų iššūkis  rašant parodų anotacijas -  necituoti ir nenaudoti Schopenhauer‘io. Didžiausias jis dėl to, nes man niekada neišeina be jo apsieiti. Aš visur randu Schopenhauer‘į. Šis kartas ne išimtis, nes šis požiūris „susikalba“ su tuo, kaip aš tapau, jaučiu ir net galvoju. Geresnių analogų tiesiog nerandu.

Taigi... labai trumpai: pasaulis kaip vaizdinys reiškia, jog fiziškai mes gyvename  pasaulyje, tačiau tuo pat metu pažįstame jį tik subjektyviai, tik iš savo perspektyvos. Kad ir kaip stengtumėmės - įsijausti į kito žmogaus ar padaro vaidmenį, mes vis tiek nesugebėtume padaryti iki galo. Geriausiai mums pažįstamos  būtybės esame mes patys (tačiau net ir save dažnai  ne visiškai suprantame). Netgi sakoma, jog „savęs neapgausi“, „nuo savęs nieko nepaslėpsi“. Dėl šio subjektyvumo galime teigti, kad mes kiekvienas turime atskirą pasaulį, kuriame mes patys atsirenkame, kas yra kas: kas gerai, o kas yra blogai. Kito žmogaus akyse mums asmeniškai svarbiausi dalykai galėtų atrodyti visai nesvarbūs. Pagal šią teoriją, mums mirštant  - pasaulis išnyksta, nes miršta šio pasaulio suvokėjas. Schopenhaueris teigė, kad „mums reikia žvaigždžių, kad jos mums šviestų, tačiau žvaigždėms reikia mūsų, kad mes į jas žiūrėtumėm“ . Kitaip sakant, jeigu per  gyvenimą nei karto nepakeltume akių į naktinį dangų -  žvaigždės tiesiog neegzistuotų. Fiziškai jos egzistuotų, tačiau jų nebūtų mūsų pasaulyje.

Šitoje  paveikslų kolekcijoje mano esminis  motyvas yra  žvilgsnis. O dar labiau – asmeninis žvilgsnis. Žiūrėjimas ir kontempliavimas, ar gulinti malka yra mano malka, nes tik aš ją tokią matau. Ar atsisakęs asmeninio žiūrėjimo kampo, galėčiau išvysti  universalią malkos idėją.  Ar aš matau malką tokią, kokia ji buvo prieš tūkstantį metų? Ar tai tiesiog malka, o gal tai būtent ši malka? Ar panašiai šitą malką mato mano rato žmonės? O ką ši malka reiškia ir kokias asociacijas ir jausmus  kelia ji lietuviams? Ar užsieniečiui  malka būtų tokia pati? Gal jis jos net nepastebėtų, nes Austrija yra kalnuota? O gal malkoje galima pamatyti lygiai tiek, kiek ir Alpėse? Gal net nereikia žiūrėti į malką, o užsidarius skaityti tekstus apie malkas? O gal norint  pamatyti kalnus -  užtektų įdėmiai stebėti  malką ir nereiktų niekur važiuoti?

Šiaip ar taip, Schopenhauer‘is  ar ne, bet aš esu apsėstas malkų, šapų, šakelių, lapų, žolės šieno, sniego. Nors gal ir ne. Aš esu apsėstas žvilgsnio. 

                                                                                                                                                                                             Kipras Černiauskas