Dalios Klajumienės monografijos pristatymas

pristatymas 2016 m. balandžio 15 d. Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“  (Dominikonų g. 15)

Renginyje dalyvavo: autorė Dalia Klajumienė, menotyrininkai: Marija Drėmaitė, Jolita Mulevičiūtė, Ernestas Parulskis 

Vilniaus senieji pastatai – tai ne vien išorinės architektūrinės formos ir konstrukcijos. Jų meninio vaizdo ir istorinės vertės visumai itin svarbios yra vidaus puošybos detalės, taip pat bylojančios apie pastato paskirtį, to laiko estetiką, statytojų ir dekoratorių išsilavinimą, užsakovų finansines galimybes.

Knygos pasakojimo pagrindiniai veikėjai yra XVIII a. pabaigos – XX a. pradžios dekoro elementai, jų stilių ir plastikos raida, o Vilniaus miesto namai – tik savotiški rėmai, kuriuose įvairiais rakursais visa tai sukomponuota. Remiantis archyviniais dokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojančiais meno kūriniais ir fotografijomis, pagrindžiant taikomųjų tyrimų analize aptartos sienų tapybos, lipdinių, sienų apmušalų, grindų dangų, koklinių krosnių ir židinių meninės ypatybės. Interjero elementų skaidymas į atskiras apdailos rūšis, viena vertus, vilniečio gyvenamąjį būstą paliko it neišsamią, stilistiškai nevieningą, pabirusią dėlionę. Kita vertus, atidus lyg pro mikroskopą žvelgimas į detales privertė grąžinti į Vilniaus interjerų istoriją pamirštus faktus, apdailos medžiagas ir puošybos būdus. Visa tai leido žymiai plačiau mąstyti, omenyje turint tiek tuometinės Rusijos imperijos, tiek ir visos Europos pasaulietinių interjerų dekoravimo situaciją, analizuoti ir įsivaizduoti miestiečių galimybes pasirenkant vieną ar kitą tuo metu madingą ornamentų grupę ar puošybos sistemą, menininkų, meninių amatų bei amatininkų veiklą, regione ir pačiame mieste funkcionavusį dekoro elementų gamybos ir prekybininkų tinklą.

Iliustracijos yra svarbi knygos raiškos dalis, tačiau jos daugeliu atvejų pateikiamos dideliais blokais, kad būtų parodyta kuo didesnė motyvų, puošybos būdų ir elementų įvairovė. Prie kiekvieno, kad ir menkiausio vaizdo stengtasi pateikti namo, kuriame jis fiksuotas, adresą, siekiant išvengti anonimiškumo ir suteikti pagrindą tolesniems tyrimams ir diskusijoms.

Nors surinkti ir knygoje pristatyti duomenys apie Vilniaus gyvenamųjų namų interjerus yra labai skirtingi, dažnai fragmentiški ir eklektiški, tačiau jie neabejotinai papildo miesto istoriją ir kultūros panoramą naujais kasdienybės estetiką apibūdinančiais faktais. Jie parodo gyventojų norą gyventi jaukiai ir svarbiausia – madingai, o sykiu atskleidžia sąlygas, kaip būdavo galima tokį norą įgyvendinti.

Recenzentės: dr. (hp) Rūta Janonienė, doc. dr. Marija Drėmaitė

Redaktorė Giedrė Olsevičiūtė

Dailininkė maketuotoja Edita Namajūnienė

Knygos rengimą ir išleidimą rėmė Lietuvos mokslo taryba