Spalio 21 d., 14.00 val., Dizaino inovacijų centre, prof. Felikso Daukanto aud. / 112 aud.  (Maironio g. 3, Vilnius)

Menotyros doktorantė INDRĖ UŽUOTAITĖ gins disertaciją tema

„Veidrodis XVII a.–XX a. pradžios Lietuvoje – kultūros istorijos šaltinis“ Menotyra 03 H, Meno istorija H 310

Institucija, kurioje parengta disertacija:
Vilniaus dailės akademija

Mokslinė vadovė
Dr. Dalia Klajumienė - Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje

Pirmininkė
Dr. (hp) Rūta Janonienė - Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

Nariai:
Dr. Lina Balaišytė - Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
Dr. Justina Poškienė - Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05H
Dr. Tojana Račiūnaitė - Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H
Prof. habil. dr. Ojārs Spārītis - Latvijos dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Anotacija

Ši disertacija – pirmasis mokslinis darbas, skirtas išsamiam veidrodžių istorijos tyrimui Lietuvoje. Veidrodis kaip taikomosios dailės kūrinys, atspindėjęs žmogaus kūną, keitė jo savivoką, formavo kasdienius įpročius ir ritualus. Veidrodžių formų ir konstrukcijų kaita, galima sakyti, perkūrė gyvenamosios erdvės dizainą – keitė baldų formas ir jų funkcijas, veikė interjero apšvietimą ir suplanavimą. Disertacijos tikslas – remiantis rašytinių ir ikonografinių šaltinių bei išlikusių istorinių veidrodžių analize, atskleisti veidrodį kaip XVII a.–XX a. pradžios Lietuvos kultūros istorijos šaltinį.

Lietuviškoje istoriografijoje veidrodis buvo pristatytas tik kaip vienas iš stiklo dirbinių arba interjero fragmentas, o detalesnio ir nuoseklaus tyrimo, analizuojančio veidrodžio formų, funkcijų ir vertės kaitą, iki šiol nebuvo. Darbe nustatyta, kokių socialinių sluoksnių atstovai Lietuvoje buvo pagrindiniai veidrodžių naudotojai, kokios pasaulietinių interjerų patalpos ir kodėl papuoštos šiuo išskirtiniu elementu; pateikta Europoje populiariausių veidrodžių tipų ir jų pritaikymo lietuviškuose interjeruose analizė; atskleistas veidrodžio importo ir gamybos santykis bei svarbiausi šią veiklą vykdę asmenys, šeimos ar subjektai.

Summary

The title of the dissertation: The Mirror In Lithuania From The Seventeenth To The Early Twentieth Century – A Source Of The History Of Culture 

This dissertation is the first scholarly work offering a comprehensive insight into the history of the mirror in Lithuania. Offering a reflection of the human body, mirror transformed its self-perception and formed daily habits and rituals. One could say that the evolution of the forms and constructions of the mirror made an impact on the design of the living space – it changed the forms and functions of furniture, and influenced interior lighting and planning. The aim of the dissertation is, referring to the analysis of written and iconographic sources and surviving historical mirrors, to present the mirror as a source of the history of culture of Lithuania from the 17th to early 20th century.

In Lithuanian historiography the mirror was presented as a glass artefact or an interior detail, while a more detailed and consistent research analysing the change of the shape, functions and value of the mirror has been lacking. In the present research it is established which social classes in Lithuania were the main users of mirrors, and which rooms of secular interiors were decorated with this extraordinary element, and why; presented the analysis of the most popular types of mirrors in Europe and their application in Lithuanian interiors; the ratio of imported to locally produced mirrors is revealed along with the persons, families and subjects involved in this activity.

Skelbime naudojama fotografija iš grafui Stanislovu Kazimierui Kosakovskiui priklausiusio albumo Nr. 7. Vaitkuškis, 1895 m., ČDM FDS Ta 5196, fot. 19 (485)