• Naujienlaiškis
  • Sausio 27 d.14.00 val. VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius)

    Dizaino krypties meno doktorantė Deima Katinaitė gins meno projektą tema

    „Spalvos fenomeno samprata Bauhauzo mokyklos estetikoje ir meno praktikoje“
    Dizainas W200

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija

    Kūrybinės dalies vadovas:
    Doc. Alvydas Šeibokas – Vilniaus dailės akademija, dailė W100, architektūra

    Tiriamosios dalies vadovas:
    Prof. dr. (hp) Antanas Andrijauskas – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, filosofija 01H

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkė:
    Prof. Eglė Ganda Bogdanienė (Vilnius dailės akademija, dailė W100, tekstilė);

    Nariai:
    Prof. Ričardas Bartkevičius (Lietuvos edukologijos universitetas, dailė W100, tapyba)
    Prof. dr. (hp) Piotr. Józefowicz (Gdansko meno akademija, Tapybos fakultetas)
    Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Dr. Gintautė Žemaitytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)

    Su meno projektu galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus dailės akademijos bibliotekose.

    Gynimą lydinti paroda VDA galerijoje "Akademija" (Pilies g. 44, Vilnius) veiks sausio 27 - vasario 4 d.

    Anotacija

    Pagrindinis šio tyrimo objektas yra spalvos fenomeno samprata Bauhauzo mokyklos estetikoje ir meno praktikoje. Kritinės analizės centre – spalvos fenomeno savitumas ir jo suvokimo problemos, kurios buvo svarbiausios ir analizei pasirinktiems menininkams – Vasilijui Kandinskiui, Pauliui Klee, Johannesui Ittenui ir jų mokiniui, Bauhauzo ir vėliau JAV Black Mountain koledžo ryškiausiam dėstytojui Josefui Albersui. Pasirinkdami filosofines prieigas savo spalvos tyrimams, jie sureikšmino idėją ir iškėlė kuriančią minties galią. Parodydami kaip įvairūs meno pasaulio reiškiniai susiję konceptualiame lygmenyje, akcentavo suvokimo, mąstymo svarbą, taikomuosius spalvos fenomeno aspektus laikydami antraeiliais. Todėl disertacijoje susitelkiama ties spalvos samprata, taikomuosius aspektus tikslingai paliekant už šio darbo ribų. Siekiama skirtingų kūrėjų spalvos interpretacijas parodyti kaip sintetinę – sąlygiškai vieningą teoriją ar greičiau meno filosofiją, nešančią tą pačią, neklasikinės estetikos žinią. Tokiu būdu tyrime tarsi brėžiama linija jungianti Bauhauzo (Klee, Kandinskis, Ittenas), Black Mountain koledžo (Albersas) ir mūsų šalies dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio spalvos fenomeno sampratas.

    Disertacijoje aptartų dailininkų - teoretikų Kandinskio, Klee, Itteno, Alberso spalvos projektai gali būti suprasti ir interpretuoti kaip šiandien meno disciplinų pedagoginei sistemai aktualūs tarpdalykiniai meniniai tyrimai. Jie išsiskiria teorijos ir praktikos jungties savitumu, tyliųjų žinių parodymo būdais bei tyrimo kaip atviro klausimo modeliu – nuolat improvizuojant išskleidžiamos tiriamo fenomeno (spalvos) raiškos galimybės. Čiurlioniško spalvos projekto savybės – meno praktikos ir intelektinių žinių santykio pasirodymas jo koloristinėje sistemoje taip pat leidžia jo kūrybą interpretuoti kaip meninį tyrimą.

    Summary

    THE PERCEPTION OF COLOUR PHENOMENON IN BAUHAUS SCHOOL AESTHETICS AND ART PRACTICES

    The main research subject of the present dissertation is concerned with the concept of colour phenomenon in the aesthetics of the Bauhaus school. In the centre of critical analysis is the uniqueness of the colour phenomenon and problems associated with perception thereof, which were of utmost significance to the artists chosen for analysis – Wassily Kandinsky, Paul Klee, Johannes Itten and their student, Josef Albers – one of the most remarkable lecturers at the Bauhaus and later at Black Mountain College in the USA. When choosing the philosophical approaches for their colour researches, these artists have emphasised the significance of idea and brought forward the creative power of thought. Demonstrating the interrelationship of diverse phenomena of the art world at conceptual level, they stressed the significance of perception and thought, regarding the applied aspects of the colour phenomenon to be of minor importance. Hence, the present dissertation focuses on the perception of colour phenomenon, deliberately leaving the aspects of its application outside the scope of this research. It strives to present colour interpretations of different creators as a synthetic – relatively unified – theory or rather as art philosophy, bearing the same message as non-classical aesthetics. Therefore, the present research draws an imaginary line connecting the perceptions of the colour phenomenon at Bauhaus (Klee, Kandinsky, Itten), Black Mountain college (Albers) and by the Lithuanian painter Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

    Colour projects of artists – theoreticians (Kandinsky, Klee, Itten and Albers) discussed in this dissertation might be understood and interpreted as interdisciplinary artistic researches relevant to the present day pedagogical system of teaching art subjects. They are distinguished for an original linkage of theory and practice, ways of demonstrating the tacit knowledge and an open ended question model of research, when expressive possibilities of the researched phenomenon (colour) are demonstrated through continuous improvisation. Characteristics of Čiurlionis’ colour project, namely, the emergence of relation between artistic practice and intellectual knowledge in his chromatic system, also allow treating his creative activities as artistic research.