Gruodžio 15 d., 14.00 val., Doktorantūros skyriaus 102 aud. (Malūnų g. 3, C1 pastatas, Vilnius)

Menotyros doktorantė ŪLA TORNAU gins disertaciją tema

„Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių mokslo kvartalas“ 
Menotyra 03 H, Meno istorija H 310

Institucija, kurioje parengta disertacija
Vilniaus dailės akademija

Mokslinė vadovė
Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė - Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje

Pirmininkė
Doc. dr. Rasa Butvilaitė - Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

Nariai:
Doc. dr. Marija Drėmaitė - Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H
Doc. dr. Aurimas Švedas - Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija, 05H
Doc. dr. Andres Kurg - Estijos dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H
Doc. dr. Vaidas Petrulis - Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Anotacija

Disertacijoje tęsiami pokario Vilniaus architektūros istorijos tyrinėjimai, juos papildant naujais aspektais, siūlant kai kurias naujas interpretacijos galimybes. Tyrinėjama svarbi Vilniaus miesto centro dalis – vadinamasis Lukiškių kvartalas. Darbe rekonstruojama Lukiškių kvartalo architektūrinio pertvarkymo pokario metais istorija ir atskleidžiamas atotrūkis tarp ideologizuoto ir realaus miestovaizdžio, viena vertus, nulėmęs šios miesto dalies fragmentišką, mišrų urbanistinį pobūdį, kita vertus, leidžiantis interpretuoti kvartalą kaip sovietinės socialinės utopijos poligoną. Šie dėmenys kūrė hibridišką Vilniaus modernybę, kurios požymiai  mieste atpažįstami iki šiol.

Disertacijoje naudojamos tokios Lietuvos architektūros istoriografijoje kol kas retai taikomos tyrimų prieigos kaip mikroistorija, kasdienybės istorija bei sakytinė istorija. Faktografinį darbo naujumą sudaro išsamus Lukiškių kvartalo kaip modernios urbanistinės visumos tyrimas, į kurį įtraukiami tiek jau žinomi, tiek mažiau tyrinėti teritorijos pertvarkymo planai ir  projektai, tiek šios teritorijos erdvių naudojimo analizė. Šiame darbe Lukiškių kvartalas lokalizuojamas kaip svarbi naujojo sovietinio miesto centro dalis, kuriai buvo numatyta mokslo ir švietimo paskirtis. Darbe pirmąkart detaliai tyrinėjamas teritorijoje formuotas LSSR mokslų akademijos komplekso projektas ir vėlesnės alternatyvios teritorijos vizijos.

Summary

OFFICIAL AND EVERYDAY SPATIAL NARRATIVES OF SOVIET VILNIUS: LUKISKES' ACADEMIC DISTRICT

The dissertation focuses on Lukiskes’ District, a part of Vilnius’ centre, which gained special importance in the post-war city reconstruction plans. The study aims to trace the history of the architectural reconstruction of Lukiskes’ District and to disclose the discrepancy between the ideological and the real cityscapes which on the one hand led to the fragmented and hybrid urban character of this part of the city, and on the other hand allowed for the interpretation of the district as the polygon of the Soviet social utopia. This created a hybrid modernity of Soviet Vilnius whose features can be recognized in the city up to this day.

The thesis continues the research on the history of Vilnius architecture adding new aspects and offering new interpretation possibilities. Research methods include micro-history, oral history and everyday history, which are not so far common in Lithuanian historiography of architecture. The multidimensional focus onto a defined territory allows to demonstrate contradictory aspects of the post-war Vilnius and to disclose the distinctiveness of the modern Soviet Lithuanian urban space.

Research addresses post-war urban visions, both well known and less studied, and follows project implementation. The thesis provides the first detailed analysis of the LSSR Science Academy Complex project as well as subsequent alternative visions for the territory and then the actual spatial identities developed here during the first two post-war decades.  

Skelbime naudojama fotografija: Jaunimo stadionas Vilniuje 1955 m., fotografas Ilja Fišeris, Fišerio archyvas Lietuvos dailės muziejuje.