• Naujienlaiškis
  • Dailės krypties meno doktorantė Laisvydė Šalčiūtė

    balandžio 20 d., 14.00 val., VDA parodų salių „Titanikas“, I aukšto salėje (Maironio g. 3, Vilnius)

    gins meno projektą tema „(Melo)dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“
    Dailė W100 (P01)

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija.

    Kūrybinės dalies vadovas:
    Prof. Rimvydas Kepežinskas – Vilniaus dailės akademija, dailė P01

    Tiriamosios dalies vadovė:
    Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkas:
    Doc. dr. Žygimantas Augustinas (Vilniaus dailės akademija, dailė P01)

    Nariai:
    Doc. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Prof. Guntars Sietiņš (Latvijos dailės akademija, dailė P01)
    Dr. Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Arvydas Žalpys (Galerija „Meno parkas“, dailė P01)

    Su meno projektu galima susipažinti Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje.

    Gynimą lydinti paroda VDA Titaniko parodų salėje (Maironio g. 3, Vilnius) veiks balandžio 20 - gegužės 18 d.

    Anotacija

    Kasdienybėje tenka susidurti, jog Vakarų visuomenė yra ne tik vartotojiška, spektakliška, bet ir post-tiesos visuomenė. Post-tiesa, kaip ir vartotojiškumas ar spektakliškumas, siejama su emociniu žinių perdavimo būdų ir manipuliavimu mūsų jausmais. Todėl raktinis šio meninio tyrimo žodis yra autorės sugalvotas naujadaras (Melo)dramos – perkonstravus labiausiai į žiūrovų jausmus apeliuojančio žanro – melodramos – pavadinimą, išryškinant žodį melas.

    Šis tyrimas yra patirtinis. Jame metodiškai atskleidžiami subjektyvūs autorės meninio mąstymo principai. Šie principai verbalizuojami žvelgiant per įvairių šiuolaikinių teorijų prizmę, remiantis trimis skirtingos prigimties fenomenus nusakančiomis sąvokomis: brikoliažu, dienoraščiu ir melodrama. Tyrimas išaiškina ir pagrindžia kaip per šių trijų fenomenų – trijų kūrybinių strategijų prizmę – autorė subjektyviai (pa)tiria postjausmingą šiuolaikinę kasdienybę ir pateikia žaismingus pavyzdžius, autoironiškai iliustruojančius (melo)dramišką šiuolaikinės vartotojiškos Vakarų visuomenės subjekto emocingumą.

    Tai suteikia galimybę autorei tyrimo procese nuolatos „perkonstruoti“ save ir supančią aplinką, bei lanksčiai reaguoti į kasdienybę, tarsi ji būtų intelektualinis nuotykis. Kasdienę patirtį, atsitiktinius įvykius įterpus į šio meninio tyrimo kontekstą, reflektuojamas mus supančios potyrių kultūros emocinis perteklius bei santykis su juo.

    Brikoliažo, dienoraščio ir melodramos strategijų išskleidimas meniniame tyrime atveria specifinius kūrybinio veiksmo turinius ir patirtis. Verbalizuojami tokie kūrybos metodai kaip mitopoetinis intelektualus meistravimas, autorefleksiškas kasdienybės aplinkybių tyrinėjimas ir jų galima įtaka kūrinio tapsmo procesui, kritinis žvilgsnis į šiuolaikinės vartotojų visuomenės postjausmingumą ir apgaulingumą, siekiant melodramiškais metodais dekonstruoti pačius (melo)dramos žanro atspindžius supančioje kasdienybėje.

    Summary

    MELODRAMAS. THREE STRATEGIES FOR THE VISUALIZATION OF THE BODY

    Our everyday life brings us to the realization of Western society being not only a consumer and spectacle – but a post-truth – society as well. The post-truth, just like consumerism and spectacle, relates to the emotionally charged communication of knowledge and the manipulation of our feelings. The key-word of this practice based research, (Melo)dramas, is of the artist’s coinage from the melodrama genre, one of emotionally strongest appeal on the viewer. The accent is on melo- element, as the artist plays with its homonymous meaning of falsehood in the Lithuanian language. 

    This research is experience based. It proceeds in a methodical manner to unpack the subjective principles of the author’s artistic sensibility. These principles are articulated through the frameworks of the contemporary theories and three anchor concepts that refer to the phenomena of diverse nature: the bricolage, diary and melodrama. The research demonstrates and substantiates how these three phenomena – three creative strategies – mediate the artist’s subjective experience and observation of contemporary routine life; playful examples function as self-ironic illustrations of a (melo)dramatic emotionality of an individual living in the Western consumer society.

    Throughout the research, the artist has the opportunity to reconstruct herself and her immediate surroundings, taking mundaneness as a kind of adventure. Commonplace experiences and random events are inserted into the context of this research in reflection of emotional excess of the surrounding emotional culture and our relation to it.

    As the research unpacks the strategies of the bricolage, diary and melodrama, it also uncovers specific contents and experiences of creative activity. The author articulates such creative methods as mythopoetic intellectual crafting, self-reflective observation of everyday circumstances and their possible impact on the process of becoming of a work or art. Critical approach to the post-emotionality and falsehood of our contemporary consumer society serves the goal of deconstructing, with melodramatic methods, the very reflections of the melodrama genre in immediate everyday routines.