• Naujienlaiškis
  • Vasario 24 d., 14.00 val., VDA parodų salių „Titanikas“ II aukšte (Maironio g. 3, Vilnius).

    Dizaino krypties meno doktorantė Rūta Mickienė gins meno projektą tema

    „Atviras vizualaus dizaino kūrinys: psichoemocinės saviugdos modelis“
    Dizainas W200

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija

    Kūrybinės dalies vadovė:
    Prof. Aušra Lisauskienė – Vilniaus dailės akademija, dizainas W200, grafinis dizainas

    Tiriamosios dalies vadovė:
    Dr. Gintautė Žemaitytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkas:
    Prof. Audrius Klimas (Vilniaus dailės akademija, dizainas W200, grafinis dizainas);

    Nariai:
    Dr. Algė Andriulytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H)
    Dr. Frederik De Bleser (Sint Lucas School of Art Antwerpen, dizainas W200)
    Doc. dr. Nerijus Milerius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H)
    Doc. Julijonas Urbonas (Vilniaus dailės akademija, dizainas W200)

    Su meno projektu galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus dailės akademijos bibliotekose.

    Anotacija

    Pagrindinis šio meno projekto tyrimo tikslas – atviro kūrinio modeliu grįsti vizualaus dizaino objektai ir jų taikymo galimybės socialiniame psichoemocinės žmogaus gerovės (ang. well-being) ugdymo menu lauke.

    Ar balsu tariami žodžiai perduoda daugiau informacijos nei užrašytieji? Ar dalis girdimos, tačiau anapus racionalaus suvokimo likusios, informacijos galėtų būti ne tik regima, perskaitoma, bet ir įgyti paskirtį žmogaus gerovės lauke? Ar kūriniuose įvairiais būdais regimas garsas/balsas atsiskleidžia plačiau nei vien girdimas ir klausą pakeitus rega kūrinys suvokiamas visapusiškiau? Jei kūrinys vizualizuoja bendraautoriumi tapusio žiūrovo balsą, ar žiūrovas klausydamas akimis kūrinį patiria kitaip? Ir kaip kitaip? Galbūt atviras kūrinys įtraukdamas žiūrovą į kūrybos procesą, o vizualuas dizaino atviras kūrinys suteikdamas procesui ar jo rezultatui utilitarinę paskirtį galėtų tapti atsakymo įrankiu. Tai pagrindiniai meninio dizaino krypties tyrimo klausimai.

    Tiriamojoje dalyje remiantis kitų meno sričių (literatūros, tapybos, muzikos, dalyvavimu grįsto meno, multimedijų) atvirų kūrinių semiotine analize sudaromas teorinis vizualaus dizaino atviro kūrinio modelis ir aptariamos jo pritaikymo psichoemociniam asmenybės ugdymui galimybės. Teorinės junginio ištakos grindžiamos Gilles Deleuze rizominiu mąstymo principu, kai Umberto Eco atviro kūrinio savirealizacija susisieja su saviraiškos poreikiu klasikinėje Abrahamo Maslow „Žmogaus motyvacijos teorijoje“, Maurice Merleau-Ponty nagrinėtu jusliniu kūrinio interpretavimu ir nuolatiniu pažadu „parodyti daugiau“, Danielio Golemano tyrinėjamu emociniu intelektu, Erico Landowski aptariama estezine patirtimi, Richardo Shustermano analizuojama somatine estetika ir toliau išlieka atviras naujoms jungtims.

    Kūrybinėje dalyje tarsi rizomos atšakos tarpusavyje susijusiuose projektuose įdarbinami visi pagrindiniai atviro kūrinio struktūros bruožai ir siekiama emocinio intelekto stebėjimo ir ugdymo funkcijų integravimo į modelio struktūrą.

    Summary

    THE OPEN WORK IN VISUAL DESIGN: A MODEL FOR PSYCHOEMOTIONAL PERSONAL DEVELOPMENT

    This research aims at exploring the potential of visual design objects, based on the open work model, for cultivating human psychoemotional well-being in the field of arts.

    What is behind the meaning of spoken words? Can this meaning become visible, readable and adaptable for human wellbeing? Can a visible sound unfold the meaning more broadly than just the one that could be heard? Can the work be perceived more comprehensively when hearing is supplemented with vision? When a work visualizes the voice of a viewer, who also becomes a co-author, does a viewer, who is listening to the work with her eyes, perceive it differently? And how different is this perception? Perhaps the open work, which involves a viewer into creative process, can provide an answer. Perhaps this answer might reveal the utilitarian function of the open work concept when implemented in visual design. These are the leading questions in both, practical and theoretical parts, of the artistic research in design.

    The theoretical part relies on Gilles Deleuze’s “thought-image” of rhizome. The rhizomic connections join together the potential of self-realization inherent in open work, as postulated by Eco, the need for self-actualization emphasized by Maslow, interpretation of artwork through senses and its promise to “reveal more” discussed by Maurice Merleau-Ponty, psychoevolutionary theory of emotions developed by Robert Plutchik, emotional intelligence examined by Daniel Goleman, experience of aesthesis contended by Eric Landowski, and somatic aesthetics analysed by Richard Shusterman and yet remains open to join new connections.

    The practical part composed from several projects that are like „rhizome‘s“ branches merged between demonstrates all main features of the open work‘s model and seeks to integrate the psychoemotial monitoring and developing into the open work's stucture.